Kur pirkti kaukes internetu?

Sutinkate, kad kaukių nešiojimas yra reikalingas, kadangi tokiu atveju žmonės gali jaustis kur kas saugesni? Taip galvojame ir mes, tad siūlome daugiau dėmesio skirti smulkmenoms ir tuo pačiu rinktis tokias, kaukes, kurios ne tik puikiai atrodo, tačiau ir suteikia sėkmingą apsaugą.

Daugkartinės veido kaukės yra labai įvairios, tad natūralu, jog be patirties rasti labiausiai tinkamas yra sunku. Visgi – įmanoma. O ypač tokiu atveju, jeigu perkate internetu, kadangi būtent čia šiuo metu pasiūla plati kaip niekada, tad verta palyginti kuo daugiau variantų, kol rasite tą, kuris Jums tinka bei patinka.

Svarbiausia – patikima prekybos vieta

Kad ir kur planuojate pirkti kauke – svarbiausia rasti patikimą prekybos vietą, kurioje gaminių daug, jie labai skirtingi, tad kuo daugiau bus peržiūrima – tuo didesnė tikimybė rasti tai, kas Jums labiausiai tinka. O geriausią prekybos vietą galima atskirti iš kelių aspektų.

Pirmiausia, ji neturi būti labai nauja. Tai gali kelti nepasitikėjimą ir dažniausiai jis yra visiškai nepagrįstas. Lygiai taip pat labai svarbu, kad ji dirbtų legaliai. Tai reiškia, kad žmogus neturėtų pirkti iš tokių prekybos vietų, kurioje gaminiai nėra parduodami legaliai. Tuomet negalite būti tikras dėl kokybės. Galiausiai, patikimos prekybos vietos taip pat teikia ir gaminių grąžinimo bei pinigų atgavimo garantijas tokiu atveju, kai gaunama ne tai, ko yra tikimasi. Svarbiausia – skirti laiko paieškoms, o radus – pasinaudoti.

Sertifikuoti ir veiksnūs gaminiai

Šiuo metu rinkoje galima rasti labai daug kaukių, kurios yra kurtos dėl estetikos, tačiau ne apsaugos. Siūlome tokių vengti, kadangi jos visiškai neapsaugo, galiausiai, net galite gauti baudą. Reikia suprasti, kad kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už tai, kad virusas plinta ir kuo daugiau dėmesio bei pastangų skirsime – tuo tikresni galime būti, kad gyvenimas pagaliau vėl grįš į savas vėžes.

Reikia rinktis tik sertifikuotas veido kaukes, kurios atitinka Jūsų veido dydį, tad pačiu ir puikiai apsaugo, garantuoja, kad ne tik atrodysite puikiai, tačiau tikrai būsite apsaugoti. O tai ir turėtų būti Jūsų prioritetas.

Spalvinės gamos

Veido kaukės pasiūla rinkoje šiuo metu yra labai plati, tad kiekvienas, kuris ieško, gali rasti tai, ko jam reikia. Siūlome rinktis tokias, kurios yra universalios ir tokiu atveju tiks prie bet kokio drabužio. Štai todėl dažniausiai perkamos juodos. Žinoma, geriausia įsigyti bent jau kelias. Panašu, kad dar ilgą laiką kaukės bus nešiojamos, tad reikia rasti tokias, kurios gali garantuoti gerą apsaugą bei funkcionalumą. O kai greta dar ir skoningas stilius… kodėl gi ne?

Tinkama kaukės priežiūra

Radus geros kokybės kaukę, kuri gali būti naudojama ne vieną kartą – turite skirti dėmesio bei laiko jos priežiūrai, kadangi tik tokius atveji ji Jums našiai tarnaus ir tuo pačiu garantuos, jog apsaugos nuo virusų. Po kiekvieno dėvėjimo reikalingas kaukės dezinfekavimas, tad siūlome visada su savimi turėti skysčius, kuris ir suteikia apsaugą. Taip pat geriausia kaukes virinti, kadangi tai gali padėti išvengti bet kokios galimos rizikos. Jeigu kaukė yra geros kokybės – tokiu atveju po virinimo ne tik nebus pažeistas jos funkcionalumas, tačiau taip pat ir spalvinė gama.

Štai todėl būtina pirkti geros kokybės kaukes, kurios tikrai Jums tarnaus ir svarbiausia, kurios tikrai suteikia didžiausią apsaugą.

Psichologo paslaugos

Pastebima, kad šiandien gyvenime laikais, kuomet yra gerokai daugiau žmonių, turinčių įvairių rimtų psichologinių problemų. Ir tam labai didžiulės įtakos turėjo šiuolaikinės technologijos. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šiuolaikinės technologijos pasižymi tik labai dideliais ir neginčytinais privalumais, jos taip pat turi yra begalę neigiamų aspektų. Ir vienas iš jų yra neabejotinai didžiulis neigiamas poveikis žmonių tarpusavio santykiams, bendravimui ir žmonių psichologinei būsenai. Kuo daugiau laiko mes praleidžiame naudodamiesi savo išmaniaisiais prietaisais, kompiuteriais ir internetu, tuo labiau atitrūkę būname nuo mus supančio realaus pasaulio ir tikro betarpiško bendravimo. Todėl visiškai nenuostabu, kad šiandien daugybė žmonių kenčia nuo pačių įvairiausių psichologinių bėdų.

Ir net jei jūs iki šiol nemanėte, kad daugybė žmonių susiduria su psichologinėmis bėdomis, tereikia atsižvelgti į šiuolaikinę statistiką. Be to, prie psichologų ir psichiatrų kabinetų nusidriekia didžiulės eilės, o tai labai akivaizdžiai parodo, kad daugybė žmonių kenčia nuo rimtų psichologinių bėdų. Žinoma, šiuo atveju reikėtų suprasti, kad psichologo paslaugos ir psichiatro paslaugos skiriasi. Pirmuoju atveju žmogus keliauja pas specialistą, su kuriuo bendrauja ir bando suprasti savo psichologinių problemų esmę bei priežastis. Tuo tarpu antruoju atveju žmogus eina pas specialistą, kuris stengiasi atrasti vaistus, kurių pagalba žmogus galėtų susilpninti atsirandančius psichologinių bėdų padarinius. Kaip bebūtų, tiek psichologo, tiek ir psichiatro paslaugos yra labai glaudžiai tarpusavyje susijusios. Jei žmogui nebepadeda psichologo paslaugos, įprastai jis keliauja pas psichiatrus, kurie bando žmogaus turimas psichologines problemas susilpninti vaistų pagalba.

Suprantama, kad tikrai ne kiekvienas žmogus, kuris susiduria su tam tikromis psichologinėmis problemomis, kreipiasi į šios srities specialistus. O tai reiškia, kad žmonių, kurie kenčia nuo psichologinių problemų, yra dar daugiau nei gali parodyti statistika. Todėl, kai visa tai yra tokios opios problemos, jokiu būdu niekas neturėtų į tai numoti ranka. Jei jums jūsų psichologinės problemos trukdo gyventi ir jūs dėl jų negalite mėgautis kiekviena savo gyvenimo akimirka, jums yra būtinos profesionalios psichologo paslaugos.

Denge karštligė

Kokia tai liga?
          Dengė karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga. Ligos sukėlėjas – Denge virusas turi 4 serotipus. Pagrindinis infekcijos šaltinis – žmonės ir beždžionės. Virusas žmogui perduodamas transmisiniu būdu, jį ypač platina Aedes aegypti uodai. Užsikrėtęs žmogus virusą gali perduoti karščiavimo periodo pabaigoje, kai uodas prisisiurbia kraujo. 
          Inkubacinis ligos laikotarpis – 3-14 dienų, liga pasireiškia 3-5 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos skausmais, sąnarių, raumenų skausmais, bėrimu, pykinimu ir vėmimu. Dažniausiai sergama lengva Denge karštlige (DK), kartais pasireiškia sunkesnė ligos forma Denge hemoraginė karštligė (DHK) – karščiuojama, kraujuojama, sumažėja trombocitų skaičius, padidėja kapiliarų pralaidumas. Dar sunkesnė ligos forma yra Denge šoko sindromas. Mirštamumas nuo šios ligos gali siekti 15-40 proc., jeigu gydoma neteisingai. Asmenims, sirgusiems šia liga susidaro imunitetas prieš tą viruso padermę, kuri sukėlė ligą. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia. Vakcinos nuo Dengė karštligės nėra. 
          Rizikos susirgti Denge karštlige Lietuvoje nėra dėl netinkamų klimatinių sąlygų pernešėjams išplisti. 

Paplitimas pasaulyje
          Uodų ir viruso geografinis išplitimas per paskutiniuosius metus privedė prie pasaulinės Denge/Denge hemoraginės karštligės epidemijos kilimo bei hiperendemiškumo atsiradimo tropiniuose urbanizuotuose centruose. 
          Daugiausia Denge infekcijos atvejų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Stebimas sergamumo pakilimas lietingu laikotarpiu. Paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas. Per paskutinius dešimtmečius Denge karštligė labiausiai paplitusi Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (Meksikoje, Karibų jūros salyne, Kolumbijoje, Bolivijoje, Ekvadore, Venesueloje, Brazilijoje, Paragvajuje). 1981 m. Kuboje užregistruota didelė dengės karštligės epidemija. Nuo 2003 m. 24-iose Amerikos žemyno šalyse ligos atvejai registruojami sausio-gegužės mėnesiais, tai sutampa su lietingu laikotarpiu daugelyje ligos apimtų šalių. Denge karštligės atvejai Europos sąjungos šalyse neregistruojami. Yra užregistruota keletas įvežtinių Dengė karštligės atvejų ir ne endeminėse šalyse. 
          Šiais metais registruojamas ženklus padidėjimas Denge karštligės atvejų Argentinoje, ypač Chaco, Catamarca, Salta, Tucuman provincijose. Šiuo metu šalyje užregistruota 13000 ligos atvejų, iš jų 9 žmonės mirė. Tai didžiausia šalies istorijoje Dengės karštligės epidemija. Dengė karštligės epidemijos užregistruotos ir Brazilijoje (Bahia valstijoje), Bolivijoje bei Paragvajuje. Didelis sergamumas užregistruotas Vietname (Ho Chi Minh mieste), Indonezijoje (Jakarta) ir kt.

Profilaktikos priemonės
          Keliaujantys į endemines šalis asmenys turi laikytis šių saugos priemonių: 
          Individualios priemonės: 
          •Naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų įkandimų (insekticidais apruoštą tinklą lovai apgaubti, naktį rekomenduojama deginti impregnuotą pyretroidu spiralę, išpurkšti insekticidais tamsias patalpų vietas, naudoti uodus atbaidančias medžiagas (repelentus)). 
          •Vaikams iki 3 mėnesių nerekomenduojama naudoti uodus atbaidančias medžiagas, patariama naudoti insekticidais apruoštus tinklelius lovoms. 
          •Rekomenduojama vengti pasivaikščiojimų nuo saulėlydžio iki saulėtekio, nes šiuo metu uodai aktyviausi. Vaikščiojant tamsiu paros metu, patariama dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis bei mūvėti ilgas kelnes, vengti tamsių spalvų drabužių, kurie vilioja uodus. 
          •Gyvenamosios patalpos turi būti įrengtos taip, kad į jas nepatektų uodai. 
          Bendruomeninės priemonės: 
          •Sumažinti arba sunaikinti uodų veisimosi vietas (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, pašalinti šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo). 
          •Ligos paveiktose teritorijose uodus naikinti purškiant insekticidus. 
          •Grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir 3 – 14 dienų laikotarpyje pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmams, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę. 

          Daugiau informacijos apie virusines hemoragines karštliges pateikta Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro tinklalapyje esančiose Virusinių hemoraginių karštligių kontrolės (valdymo) metodinėse rekomendacijose. 

Leišmaniozė. Kas tai per liga?

 Vis daugiau žmonių darbo ar poilsio tikslais lankosi įvairiose pasaulio šalyse. Dažnai tai tropinio ir subtropinio klimato šalys, kur yra ypatingai palankios sąlygos gyvuoti įvairiems parazitams bei plisti jų sukeliamoms ligoms. Lietuvoje Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis, iš tropinių parazitinių ligų dažniausiai yra įvežama maliarija, rečiau leišmaniozė. Per 1999–2008 metus buvo užregistruota 46 įvežtinės maliarijos ir 2 įvežtiniai leišmaniozės atvejai (2001 m. buvo nustatyta visceralinė leišmaniozė, įvežta iš pietų Ispanijos, ir 2008 m. – odos leišmaniozė, įvežta iš Kosta Rikos). 
          Leišmaniozė yra pirmuonių Leishmania spp. sukeliama liga. Vienų rūšių leišmanijos, patekusios į žmogaus organizmą, pažeidžia vidaus organus, ir žmogus suserga visceraline leišmanioze, kitų rūšių leišmanijos sukelia odos ir gleivinės leišmaniozę. Šiomis ligomis serga žmonės ir įvairūs stuburiniai gyvūnai. Šių ligų sukėlėjas pereina dvi vystymosi stadijas: žmogaus arba stuburinio gyvūno organizme ir pernešėjo organizme. Leišmaniozės pernešėjai yra moskitai – smulkūs, geltonai rudos spalvos dvisparniai vabzdžiai. Patelės maitinasi žmogaus, naminių ar laukinių gyvūnų krauju. Moskitas leišmanijomis užsikrečia čiulpdamas sergančio žmogaus ar gyvūno kraują. Moskito organizme pasidauginusios leišmanijos susikaupia moskito ryklėje. Toks moskitas, įkąsdamas sveikam žmogui, perduoda infekciją. 
          Leišmaniozė paplitusi 4 kontinentuose: Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje bei kai kuriose Pietų Europos šalyse – iš viso daugiau nei 88 šalyse. Ja kasmet pasaulyje suserga apie 12 milijonų žmonių, nuo visceralinės leišmaniozės kasmet miršta apie 75 tūkstančius žmonių. Apie 90 proc. visų odos leišmaniozės atvejų registruojama Afganistane, Alžyre, Irake, Irane, Saudo Arabijoje, Sirijoje, Brazilijoje ir Peru, visceralinės leišmaniozės – Indijoje, Bangladeše, Nepale, Sudane ir Brazilijoje. Leišmaniozė labiau paplitusi kaimo vietovėse nei miesto teritorijoje. 
          Visceralinei leišmaniozei būdinga vidaus organų, dažniausiai blužnies, kepenų, pažeidimai. Praėjus keletai dienų arba savaičių, moskito įkandimo vietoje iškyla nedidelis kauburėlis. Jam pratrūkus, žaizda pamažu pasidengia pleiskanomis ir užgyja, nepalikdama didesnės žymės. Iš moskito įkandimo vietos limfa ir krauju leišmanijos pasklinda po visą žmogaus organizmą. Jos patenka ir dauginasi blužnyje, kepenyse, kaulų čiulpuose, limfmazgiuose. Ligos klinika gali išryškėti po 15–20 dienų ar tik po 10–12 mėnesių nuo užsikrėtimo. Liga prasideda palengva. Ligonį vargina bendras silpnumas, jis greitai pavargsta, praranda apetitą, pablykšta, nežymiai padidėja kepenys ir blužnis, pakyla temperatūra. Karščiavimas gali būti nuolatinis, remisinis, kartais – subfebrilus. Ligai progresuojant, blužnis labai padidėja, būna kieta ir skausminga, didėja kepenys, o dažnai ir periferiniai limfmazgiai. Ligonis liesėja, o jo pilvas didėja. Greitai atsiranda anemija, mažėja hemoglobino, atsiranda leukopenija, trombocitopenija. Gali prasidėti komplikacijos (pneumonija, nefritas ir kita). Negydant susirgimas dažniausiai baigiasi mirtimi. 
          Odos leišmaniozei būdinga odos pakenkimai. Moskito įkandimo vietoje parazitai besidaugindami pažeidžia odą. Liga pasireiškia po 2–9 mėnesių nuo užsikrėtimo. Iš pradžių atsiranda 2–3 mm skersmens rudo atspalvio rausva dėmelė – leišmanioma. Po 3–6 mėnesių leišmaniomos paviršiuje susidaro plėvelė, po ja būna opa, apjuosta ryškaus infiltrato. Irstant odos infiltratui, opa plinta ir gali padidėti iki 4–6 cm skersmens. Kartais aplink ją atsiranda naujų uždegiminių mazgelių. Šie gali išopėti ir susilieti su pirmine opa. Gyti bei randėti opa pradeda nuo kraštų ir centro. Liga dažniausiai trunka metus, kartais dvejus ar ilgiau. Odos leišmaniozė dažniausia pasitaiko ant veido, rankų, kojų. Dėl jos dažnai susidarius dideliems randams sutrinka sąnarių funkcijos. Nuo odos leišmaniozės mirštama retai, tačiau kiekvienais metais endeminėse vietovėse keletas milijonų žmonių lieka invalidai. 

Kaip apsisaugoti nuo leišmaniozės
          Moskitai yra leišmaniozės pernešėjai, todėl apsisaugoti nuo moskitų sukandžiojimo yra pagrindinė leišmaniozės profilaktikos priemonė. Dažnai žmogus gali net nepajusti moskito įkandimo, nes jie labai tyliai skraido, yra maži (2/3 mažesni už uodus) ir jų įkandimas dažniausiai būna neskausmingas. Moskitai yra prieblandos vabzdžiai, jie maitinasi naktį, todėl aktyviausi būna nuo sutemos iki saulės patekėjimo. Tačiau žmogui gali įkasti ir dienos metu, jei žmogus priartėja prie jų poilsio vietos. Dieną jie slepiasi pavėsiuose, namų rūsiuose, įvairių gyvūnų urvuose, šiukšlynuose. Moskitai labiausiai puola saulei leidžiantis bei patekant. Apsisaugoti nuo moskitų naudojamos juos atbaidančios priemonės – repelentai. Repelentais išpurškiamas ar ištepamas veidas, drabužiais nepridengtos rankos ir kojos. Pasitepti repelentais reikia kas 3–4 val., ypač kai yra karštas ir drėgnas klimatas. Preparato etiketėje turi būti nurodytos repelento panaudojimo rekomendacijos. Jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams. Viršutinius drabužius, galvos gobtuvus, specialius apsiaustus, pirštines, skareles ir kt. taip pat galima impregnuoti repelentais. Galima apdoroti ir gyvenamąsias patalpas: impregnuota pyretroidu virvutė, susukta į tabletę, deginama nakčiai miegamuosiuose; virš lovos pakabinamas audeklas, atsigulus jo kraštai pakišami po čiužiniu. Patalpų durys ar langai, norint apsisaugoti nuo moskitų, turi būti uždengti tinkleliais. Būtina gerai išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir visas vietas, kuriose gali būti moskitų. Negalima miegoti po atviru dangumi, ypač kaimo vietovėse. 

Aktuali rudens-žiemos sezono liga gripas

Gripas dažnai tapatinamas su paprastu peršalimu ar kitų virusų sukeliamomis ligomis, todėl dažnai manoma, kad gripas lengva liga. Nors gripo ir peršalimo simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs, tačiau šios ligos sukeliamos skirtingų sukėlėjų, o pasireiškiantys simptomai bei ligos baigtis taip pat skiriasi. Gripas – tai virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, bei pasireiškianti staigia pradžia, lydima karščiavimo(>38oC), galvos, raumenų skausmo bei kosulio, gerklės skausmo, kvėpavimo sutrikimo, slogos. Gripas skiriasi nuo kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų tuo, kad sukelia sunkias komplikacijas. 
          Gripas ir ūminės viršutinės kvėpavimo takų infekcijos paplitusios visame pasaulyje. Pasaulio šalyse, esančiose šiaurėje šiomis infekcijomis dažniau sergama žiemos sezonu. Lietuvoje kasmet užregistruojama vidutiniškai 100 tūkstančių susirgimų gripu, apie 400 tūkstančių -ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Gripas viena iš infekcijų, kuriai būdingas epideminis sergamumas. Šios ligos svarbą lemia tai, jog ji sukelia sunkias komplikacijas, ypač žmonėms virš 65 m. ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Taigi gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sudaro didžiausią dalį užkrečiamųjų ligų, sąlygodamos ne tik žalą žmonių sveikatai bei ekonominius ir socialinius nuostolius. 
          Vienintelė efektyvi gripo profilaktikos priemonė- skiepai. Vakcinacijos pagrindinis tikslas yra apsaugoti visus asmenis, o ypač rizikos grupių asmenis, nuo gripo sukeliamų komplikacijų. 
          Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais iki prasidedant gripo pakilimo laikotarpiui (rugsėjo – gruodžio mėnesiais). Gripo vakcinų sudėtis kiekvienais metais yra keičiama remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Kadangi gripo sezono metu gali cirkuliuoti du ar daugiau gripo virusų, gaminamos vakcinos, kurių sudėtyje yra trys antigenai. A (H1N1) tipo , A(H3N2) tipo ir B tipo gripo virusų antigenai. Lietuvoje naudojamos skaldyto viruso (Fluarix, Vaxigrip) ir subvienetinė (Influvac) gripo vakcinos. Visos gripo vakcinos vertinamos kaip saugios ir efektyvios. 
          Gripo vakcinos labai retai sukelia nepageidaujamus reiškinius. Kartais po skiepijimo gali atsirasti: paraudimas dūrio vietoje, skausmingumas, patinimas, nedidelis karščiavimas, kurie išnyksta po keletos dienų. 
          Žmonės, alergiški vištos kiaušiniams ar turėjo sunkias povakcinines reakcijas į ankstesnius gripo skiepus, vaikai, jaunesni nei 6 mėnesių amžiaus, asmenys sergantys kuria nors ūmia liga yra neskiepijami ar skiepai atidedami vėlesniam laikui. 
          Taigi, kiekvienas gali apsisaugoti nuo gripo keliamos grėsmės, skiepydamasis.