kovo 2019

Denge karštligė

Kokia tai liga?
          Dengė karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga. Ligos sukėlėjas – Denge virusas turi 4 serotipus. Pagrindinis infekcijos šaltinis – žmonės ir beždžionės. Virusas žmogui perduodamas transmisiniu būdu, jį ypač platina Aedes aegypti uodai. Užsikrėtęs žmogus virusą gali perduoti karščiavimo periodo pabaigoje, kai uodas prisisiurbia kraujo. 
          Inkubacinis ligos laikotarpis – 3-14 dienų, liga pasireiškia 3-5 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos skausmais, sąnarių, raumenų skausmais, bėrimu, pykinimu ir vėmimu. Dažniausiai sergama lengva Denge karštlige (DK), kartais pasireiškia sunkesnė ligos forma Denge hemoraginė karštligė (DHK) – karščiuojama, kraujuojama, sumažėja trombocitų skaičius, padidėja kapiliarų pralaidumas. Dar sunkesnė ligos forma yra Denge šoko sindromas. Mirštamumas nuo šios ligos gali siekti 15-40 proc., jeigu gydoma neteisingai. Asmenims, sirgusiems šia liga susidaro imunitetas prieš tą viruso padermę, kuri sukėlė ligą. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia. Vakcinos nuo Dengė karštligės nėra. 
          Rizikos susirgti Denge karštlige Lietuvoje nėra dėl netinkamų klimatinių sąlygų pernešėjams išplisti. 

Paplitimas pasaulyje
          Uodų ir viruso geografinis išplitimas per paskutiniuosius metus privedė prie pasaulinės Denge/Denge hemoraginės karštligės epidemijos kilimo bei hiperendemiškumo atsiradimo tropiniuose urbanizuotuose centruose. 
          Daugiausia Denge infekcijos atvejų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Stebimas sergamumo pakilimas lietingu laikotarpiu. Paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas. Per paskutinius dešimtmečius Denge karštligė labiausiai paplitusi Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (Meksikoje, Karibų jūros salyne, Kolumbijoje, Bolivijoje, Ekvadore, Venesueloje, Brazilijoje, Paragvajuje). 1981 m. Kuboje užregistruota didelė dengės karštligės epidemija. Nuo 2003 m. 24-iose Amerikos žemyno šalyse ligos atvejai registruojami sausio-gegužės mėnesiais, tai sutampa su lietingu laikotarpiu daugelyje ligos apimtų šalių. Denge karštligės atvejai Europos sąjungos šalyse neregistruojami. Yra užregistruota keletas įvežtinių Dengė karštligės atvejų ir ne endeminėse šalyse. 
          Šiais metais registruojamas ženklus padidėjimas Denge karštligės atvejų Argentinoje, ypač Chaco, Catamarca, Salta, Tucuman provincijose. Šiuo metu šalyje užregistruota 13000 ligos atvejų, iš jų 9 žmonės mirė. Tai didžiausia šalies istorijoje Dengės karštligės epidemija. Dengė karštligės epidemijos užregistruotos ir Brazilijoje (Bahia valstijoje), Bolivijoje bei Paragvajuje. Didelis sergamumas užregistruotas Vietname (Ho Chi Minh mieste), Indonezijoje (Jakarta) ir kt.

Profilaktikos priemonės
          Keliaujantys į endemines šalis asmenys turi laikytis šių saugos priemonių: 
          Individualios priemonės: 
          •Naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų įkandimų (insekticidais apruoštą tinklą lovai apgaubti, naktį rekomenduojama deginti impregnuotą pyretroidu spiralę, išpurkšti insekticidais tamsias patalpų vietas, naudoti uodus atbaidančias medžiagas (repelentus)). 
          •Vaikams iki 3 mėnesių nerekomenduojama naudoti uodus atbaidančias medžiagas, patariama naudoti insekticidais apruoštus tinklelius lovoms. 
          •Rekomenduojama vengti pasivaikščiojimų nuo saulėlydžio iki saulėtekio, nes šiuo metu uodai aktyviausi. Vaikščiojant tamsiu paros metu, patariama dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis bei mūvėti ilgas kelnes, vengti tamsių spalvų drabužių, kurie vilioja uodus. 
          •Gyvenamosios patalpos turi būti įrengtos taip, kad į jas nepatektų uodai. 
          Bendruomeninės priemonės: 
          •Sumažinti arba sunaikinti uodų veisimosi vietas (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, pašalinti šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo). 
          •Ligos paveiktose teritorijose uodus naikinti purškiant insekticidus. 
          •Grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir 3 – 14 dienų laikotarpyje pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmams, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę. 

          Daugiau informacijos apie virusines hemoragines karštliges pateikta Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro tinklalapyje esančiose Virusinių hemoraginių karštligių kontrolės (valdymo) metodinėse rekomendacijose. 

Leišmaniozė. Kas tai per liga ?

 Vis daugiau žmonių darbo ar poilsio tikslais lankosi įvairiose pasaulio šalyse. Dažnai tai tropinio ir subtropinio klimato šalys, kur yra ypatingai palankios sąlygos gyvuoti įvairiems parazitams bei plisti jų sukeliamoms ligoms. Lietuvoje Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis, iš tropinių parazitinių ligų dažniausiai yra įvežama maliarija, rečiau leišmaniozė. Per 1999–2008 metus buvo užregistruota 46 įvežtinės maliarijos ir 2 įvežtiniai leišmaniozės atvejai (2001 m. buvo nustatyta visceralinė leišmaniozė, įvežta iš pietų Ispanijos, ir 2008 m. – odos leišmaniozė, įvežta iš Kosta Rikos). 
          Leišmaniozė yra pirmuonių Leishmania spp. sukeliama liga. Vienų rūšių leišmanijos, patekusios į žmogaus organizmą, pažeidžia vidaus organus, ir žmogus suserga visceraline leišmanioze, kitų rūšių leišmanijos sukelia odos ir gleivinės leišmaniozę. Šiomis ligomis serga žmonės ir įvairūs stuburiniai gyvūnai. Šių ligų sukėlėjas pereina dvi vystymosi stadijas: žmogaus arba stuburinio gyvūno organizme ir pernešėjo organizme. Leišmaniozės pernešėjai yra moskitai – smulkūs, geltonai rudos spalvos dvisparniai vabzdžiai. Patelės maitinasi žmogaus, naminių ar laukinių gyvūnų krauju. Moskitas leišmanijomis užsikrečia čiulpdamas sergančio žmogaus ar gyvūno kraują. Moskito organizme pasidauginusios leišmanijos susikaupia moskito ryklėje. Toks moskitas, įkąsdamas sveikam žmogui, perduoda infekciją. 
          Leišmaniozė paplitusi 4 kontinentuose: Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje bei kai kuriose Pietų Europos šalyse – iš viso daugiau nei 88 šalyse. Ja kasmet pasaulyje suserga apie 12 milijonų žmonių, nuo visceralinės leišmaniozės kasmet miršta apie 75 tūkstančius žmonių. Apie 90 proc. visų odos leišmaniozės atvejų registruojama Afganistane, Alžyre, Irake, Irane, Saudo Arabijoje, Sirijoje, Brazilijoje ir Peru, visceralinės leišmaniozės – Indijoje, Bangladeše, Nepale, Sudane ir Brazilijoje. Leišmaniozė labiau paplitusi kaimo vietovėse nei miesto teritorijoje. 
          Visceralinei leišmaniozei būdinga vidaus organų, dažniausiai blužnies, kepenų, pažeidimai. Praėjus keletai dienų arba savaičių, moskito įkandimo vietoje iškyla nedidelis kauburėlis. Jam pratrūkus, žaizda pamažu pasidengia pleiskanomis ir užgyja, nepalikdama didesnės žymės. Iš moskito įkandimo vietos limfa ir krauju leišmanijos pasklinda po visą žmogaus organizmą. Jos patenka ir dauginasi blužnyje, kepenyse, kaulų čiulpuose, limfmazgiuose. Ligos klinika gali išryškėti po 15–20 dienų ar tik po 10–12 mėnesių nuo užsikrėtimo. Liga prasideda palengva. Ligonį vargina bendras silpnumas, jis greitai pavargsta, praranda apetitą, pablykšta, nežymiai padidėja kepenys ir blužnis, pakyla temperatūra. Karščiavimas gali būti nuolatinis, remisinis, kartais – subfebrilus. Ligai progresuojant, blužnis labai padidėja, būna kieta ir skausminga, didėja kepenys, o dažnai ir periferiniai limfmazgiai. Ligonis liesėja, o jo pilvas didėja. Greitai atsiranda anemija, mažėja hemoglobino, atsiranda leukopenija, trombocitopenija. Gali prasidėti komplikacijos (pneumonija, nefritas ir kita). Negydant susirgimas dažniausiai baigiasi mirtimi. 
          Odos leišmaniozei būdinga odos pakenkimai. Moskito įkandimo vietoje parazitai besidaugindami pažeidžia odą. Liga pasireiškia po 2–9 mėnesių nuo užsikrėtimo. Iš pradžių atsiranda 2–3 mm skersmens rudo atspalvio rausva dėmelė – leišmanioma. Po 3–6 mėnesių leišmaniomos paviršiuje susidaro plėvelė, po ja būna opa, apjuosta ryškaus infiltrato. Irstant odos infiltratui, opa plinta ir gali padidėti iki 4–6 cm skersmens. Kartais aplink ją atsiranda naujų uždegiminių mazgelių. Šie gali išopėti ir susilieti su pirmine opa. Gyti bei randėti opa pradeda nuo kraštų ir centro. Liga dažniausiai trunka metus, kartais dvejus ar ilgiau. Odos leišmaniozė dažniausia pasitaiko ant veido, rankų, kojų. Dėl jos dažnai susidarius dideliems randams sutrinka sąnarių funkcijos. Nuo odos leišmaniozės mirštama retai, tačiau kiekvienais metais endeminėse vietovėse keletas milijonų žmonių lieka invalidai. 

Kaip apsisaugoti nuo leišmaniozės
          Moskitai yra leišmaniozės pernešėjai, todėl apsisaugoti nuo moskitų sukandžiojimo yra pagrindinė leišmaniozės profilaktikos priemonė. Dažnai žmogus gali net nepajusti moskito įkandimo, nes jie labai tyliai skraido, yra maži (2/3 mažesni už uodus) ir jų įkandimas dažniausiai būna neskausmingas. Moskitai yra prieblandos vabzdžiai, jie maitinasi naktį, todėl aktyviausi būna nuo sutemos iki saulės patekėjimo. Tačiau žmogui gali įkasti ir dienos metu, jei žmogus priartėja prie jų poilsio vietos. Dieną jie slepiasi pavėsiuose, namų rūsiuose, įvairių gyvūnų urvuose, šiukšlynuose. Moskitai labiausiai puola saulei leidžiantis bei patekant. Apsisaugoti nuo moskitų naudojamos juos atbaidančios priemonės – repelentai. Repelentais išpurškiamas ar ištepamas veidas, drabužiais nepridengtos rankos ir kojos. Pasitepti repelentais reikia kas 3–4 val., ypač kai yra karštas ir drėgnas klimatas. Preparato etiketėje turi būti nurodytos repelento panaudojimo rekomendacijos. Jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams. Viršutinius drabužius, galvos gobtuvus, specialius apsiaustus, pirštines, skareles ir kt. taip pat galima impregnuoti repelentais. Galima apdoroti ir gyvenamąsias patalpas: impregnuota pyretroidu virvutė, susukta į tabletę, deginama nakčiai miegamuosiuose; virš lovos pakabinamas audeklas, atsigulus jo kraštai pakišami po čiužiniu. Patalpų durys ar langai, norint apsisaugoti nuo moskitų, turi būti uždengti tinkleliais. Būtina gerai išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir visas vietas, kuriose gali būti moskitų. Negalima miegoti po atviru dangumi, ypač kaimo vietovėse. 

Aktuali rudens-žiemos sezono liga – gripas

Gripas dažnai tapatinamas su paprastu peršalimu ar kitų virusų sukeliamomis ligomis, todėl dažnai manoma, kad gripas lengva liga. Nors gripo ir peršalimo simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs, tačiau šios ligos sukeliamos skirtingų sukėlėjų, o pasireiškiantys simptomai bei ligos baigtis taip pat skiriasi. Gripas – tai virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, bei pasireiškianti staigia pradžia, lydima karščiavimo(>38oC), galvos, raumenų skausmo bei kosulio, gerklės skausmo, kvėpavimo sutrikimo, slogos. Gripas skiriasi nuo kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų tuo, kad sukelia sunkias komplikacijas. 
          Gripas ir ūminės viršutinės kvėpavimo takų infekcijos paplitusios visame pasaulyje. Pasaulio šalyse, esančiose šiaurėje šiomis infekcijomis dažniau sergama žiemos sezonu. Lietuvoje kasmet užregistruojama vidutiniškai 100 tūkstančių susirgimų gripu, apie 400 tūkstančių -ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Gripas viena iš infekcijų, kuriai būdingas epideminis sergamumas. Šios ligos svarbą lemia tai, jog ji sukelia sunkias komplikacijas, ypač žmonėms virš 65 m. ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Taigi gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sudaro didžiausią dalį užkrečiamųjų ligų, sąlygodamos ne tik žalą žmonių sveikatai bei ekonominius ir socialinius nuostolius. 
          Vienintelė efektyvi gripo profilaktikos priemonė- skiepai. Vakcinacijos pagrindinis tikslas yra apsaugoti visus asmenis, o ypač rizikos grupių asmenis, nuo gripo sukeliamų komplikacijų. 
          Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais iki prasidedant gripo pakilimo laikotarpiui (rugsėjo – gruodžio mėnesiais). Gripo vakcinų sudėtis kiekvienais metais yra keičiama remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Kadangi gripo sezono metu gali cirkuliuoti du ar daugiau gripo virusų, gaminamos vakcinos, kurių sudėtyje yra trys antigenai. A (H1N1) tipo , A(H3N2) tipo ir B tipo gripo virusų antigenai. Lietuvoje naudojamos skaldyto viruso (Fluarix, Vaxigrip) ir subvienetinė (Influvac) gripo vakcinos. Visos gripo vakcinos vertinamos kaip saugios ir efektyvios. 
          Gripo vakcinos labai retai sukelia nepageidaujamus reiškinius. Kartais po skiepijimo gali atsirasti: paraudimas dūrio vietoje, skausmingumas, patinimas, nedidelis karščiavimas, kurie išnyksta po keletos dienų. 
          Žmonės, alergiški vištos kiaušiniams ar turėjo sunkias povakcinines reakcijas į ankstesnius gripo skiepus, vaikai, jaunesni nei 6 mėnesių amžiaus, asmenys sergantys kuria nors ūmia liga yra neskiepijami ar skiepai atidedami vėlesniam laikui. 
          Taigi, kiekvienas gali apsisaugoti nuo gripo keliamos grėsmės, skiepydamasis. 

Anisakidozė

Asmenys mėgstantys pasivaišinti įvairiomis jūros gėrybėmis turėtų žinoti apie galinčius tykoti pavojus. Netinkamas jų apdorojimas gali sąlygoti tam tikrų infekcinių ligų išsivystymą. 
          Anisakidozė – infekcinė liga, kurią žmonėms dažniausiai sukelia trečios stadijos Anisakis lervos. Žmogus yra atsitiktinis Anisakis kirmėlių vystymosi ciklo šeimininkas. Anisakidoze užsikrečiama, suvalgius nepakankamai apdorotos žuvies (silkės, sidabrinės menkės, plekšnės ir kt.). 
          Pirmą kartą Anisakidozė užregistruota Nyderlanduose 1955 m. Liga taip pat registruojama Skandinavijoje, Japonijoje, Ramiojo vandenyno pakrantėje prie Pietų Amerikos, Ispanijoje ir kt. 
          Ligos sukėlėjui patekus į žmogaus organizmą, per keletą valandų išsivysto stiprūs pilvo skausmai, jaučiamas šleikštulys, vemiama, išsivysto alerginės reakcijos (dilgėlinė). Lervoms patekus į žarnyną, susidaro eozinofilinės granulomatozės, sąlygojančios Crohno ligos simptomus. 
          Anisakis lervos negali ilgai išgyventi žmogaus organizme ir galiausiai žūsta. 
          Anisakis genties nematodams yra būdingas tam tikras gyvenimo ciklas. Jūriniams žinduoliams išskyrus į vandenį kiaušinėlius, vystosi lervos. Antrosios Anisakis spp. vystymosi stadijos metu jos subręsta ir išsilaisvina iš kiaušinėlių. Šios lervos gali būti nurytos vėžiagyvių. Suėdus žuviai užkrėstą vėžiagyvį, antrosios stadijos lerva virsta trečiosios stadijos lerva. Žuvies organizme nematodai parazituoja žuvies pilvaplėvėje, ant serozinių kūno ertmės dangalų, žarnų sienelėje, kepenyse, inkstuose, raumenyse ir kt. Anisakis spp. gyvenimo ciklas baigiamas, jūriniams žinduoliams suėdus užkrėstą žuvį. 

          Profilaktinės priemonės:

          • Nevalgyti blogai apdorotos jūrinės žuvies. Rekomenduojama žuvį pakaitinti aukštesnėje nei 60 ºC temperatūroje 10 minučių arba staigiai sušaldyti iki -35 ºC ar žemesnės temperatūros 15 valandų, arba iki -23 ºC, mažiausiai 7 dienoms, po kurių lervos žūsta. Veiksminga profilaktinė priemonė – žuvies irradiacija. 
          • Sugavus žuvį, kiek įmanoma geriau ją išvalyti, siekiant sumažinti lervų migraciją iš žarnaplėvės į raumenis. 
          • Rekomenduojama patikrinti žuvies produktus, kuriuose parazitai gali būti matomi.

Šeimyninis vCJL protrūkis Ispanijoje

2008 m. Ispanijos Castilla-Leon vietovėje užregistruotas pirmas naujo Creutzfeld-Jacobo ligos varianto (toliau – vCJL) šeimyninis protrūkis. Rugsėjo 24 d. diagnozė nustatyta 64 m. amžiaus moteriai, o vasario mėnesį – jos 41 metų sūnui. 
          Atlikus epidemiologinį tyrimą, išsiaiškinta, kad motina buvo namų šeimininkė, jai 1999 m. buvo atlikta kiaušidžių cistų, 2001 m. stuburo slankstelio ir 2004 m. kojų venų operacijos. Pirmieji ligos požymiai (sąnarių ir raumenų skausmai) prasidėjo 2007 m. vasarą. 2008 m. vasario mėnesį pasireiškė nerimas ir depresija, vėliau – pažinimo sutrikimo požymiai, ligonė neteko daug svorio ir rugpjūčio mėnesį buvo hospitalizuota. Ligonė mirė rugpjūčio 19 d., praėjus metams nuo ligos pradžios. Ligonė nebuvo kraujo donorė, jai niekada nebuvo perpiltas kraujas, ji nesilankė Jungtinėje Karalystėje. Ligonė ir jos sūnus mėgo valgyti patiekalus iš galvijų smegenų. 
          Dar vienas vCJL ligos atvejis Ispanijos Leon vietovėje nustatytas 2007 m. gruodžio mėnesį po mirties 50 metų moteriai. Galvijų spongiforminė encefalopatija šioje vietovėje pirmą kartą nustatyta 2001 m., kai buvo užregistruoti 83 ligos atvejai. 
          Įvertinus epidemiologinio tyrimo duomenis, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras daro prielaidą, kad šie du asmenys šeimoje galėjo užsikrėsti dėl įpročio valgyti patiekalus iš galvijų smegenų. 

          vCJL yra nauja ir reta neurologinė liga. Pirmą kartą nustatyta Jungtinėje Karalystėje 1996 m. kovo mėnesį, diagnozavus 10 naujos ligos atvejų, siejamų su galvijų spongiformine encefalopatija (BSE) dar vadinama „pasiutusių karvių“ („mad cow“) liga. 
          Sukėlėjas yra baltymas „prionas“, atsparus proteazėms, aukštai temperatūrai, ultravioletiniams spinduliams ir dažniausiai vartojamoms dezinfekcinėms medžiagoms. 
          vCJL sergantiems asmenims būdingi psichikos sutrikimai (dažna depresija, nerimas, užsidarymas savyje) ar jutimo simptomai ir neurologinės anomalijos (ataksija savaitėmis ar mėnesiais, vėliau – demensija ir mioklonai). 
          vCJL inkubacinis laikotarpis trunka apie 10 metų, ligos trukmė vidutiniškai siekia 14 mėnesių ir paprastai baigiasi mirtimi. 
          Susirgusiųjų vCJL vidutinis amžius 28 metai, sporadine CJL serga vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenys. Tiksli diagnozė nustatoma autopsijos metu. 
          Europoje daugiausiai susirgusiųjų užsikrėtė vartodami infekuotų galvijų mėsos produktus. Manoma, kad trys asmenys Jungtinėje Karalystėje užsikrėtė perpilant jiems simptomatinių infekuotų donorų kraują. 

Vest Nilo karštligė Rumunijoje

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras š.m. rugsėjo 5 d. gavo pranešimą Iš Europos Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklo Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (EWRS) apie rugpjūčio 25 d. užregistruotą Vakarų Nilo karštligės atvejį Rumunijoje. 46 m. ligonis gyvena rytinėje šalies dalyje, inkubacinio laikotarpio metu žvejojo Gropeni gyvenvietėje, iš šalies nebuvo išvykęs. Daugiau sergančiųjų neišaiškinta. 
          Buvo taikytos šios priemonės: 

          • Paimti uodų bandiniai iš aplinkos kur gyvena ir žvejojo ligonis laboratoriniam ištyrimui, virusologiniai tyrimai neigiami; 
          • Vykdoma pacientų su panašiais simptomais paieška ir ištyrimas toje vietovėje, kur ligonis gyvena ir žvejojo; 
          • Vykdomas gyventojų mokymas, kaip apsisaugoti nuo uodų.

          Informacija 
          Vest Nilo karštlige – tai zoonozė (serga gyvūnai ir žmonės). Sukėlėjas – Vest Nilo virusas priklauso Flavivirusų šeimai. Virusas išskirtas 1937 m. Vest Nilo regione Ugandoje. 
          Viruso rezervuaras yra užsikrėtę paukščiai, viruso pernešėjai – uodai Culex spp
          Žmonės užsikrečia įkandus infekuotam uodui. Ligos inkubacinis laikotarpis 3-15 d. Žmogus nuo žmogaus užsikrečia retai, esant glaudžiam sąlyčiui. Nustatyti atvejai, kai infekcija išplito perpilant kraują. 
          Liga pasireiškia į gripą panašiais požymiais – karščiavimu, galvos skausmais, bėrimu ir kt. Kartais pasireiškia sunkesnės formos. 
          Virusas buvo išskirtas iš vabzdžių, gyvūnų ir žmonių daugelyje šalių Afrikoje, Europoje, Vidurio rytuose, Vakarų ir Centrinėje Azijoje, Okeanijoje ir Amerikoje. Europoje nuo 1960 m registruojami pavieniai atvejai ir protrūkiai tarp žmonių ir arklių. 
          Pastaraisiais metais viruso aktyvumas pasireiškė Š. Amerikoje, Kanadoje, Meksikoje, Centrinėje Amerikoje. Protrūkiai registruoti Bukarešte (Rumunija) 1996 m., Volgograde 1999 m., Izraelyje 2000 m., Pietų Prancūzijoje 2003 m., Portugalijoje 2004 m., Čekijoje 1997 m. Sporadiniai įvežtiniai atvejai registruojami keletoje Europos šalių. 
          Tropinio klimato šalyse susirgimai registruojami ištisus metus, vidutinio klimato šalyse – vasaros pabaigoje ir rudenį. Viruso plitimui į kitus regionus įtakos turi paukščių migracija, gyventojų judėjimas, klimato kaita ir kt. faktoriai. 
          Rizika susirgti Vest Nilo karštlige nėra didelė. Daugelis žmonių, kurie turi sąlytį su Vest Nilo karštligės virusu, neturi jokių simptomų, 20 % jaučia panašius į lengvo gripo simptomus ir mažiau nei 1 % išsivysto sunki liga. 
          Tačiau žmonės keliaujantys į šalis kuriose paplitusiosios virusinės hemoraginės karštligės, turėtų saugotis uodų įkandimų:

          • Dėvėti lengvus, šviesius drabužius, kurie uždengia kiek įmanoma daugiau kūno; 
          • Riboti buvimą lauke, esant didžiausiam uodų maitinimosi metui – dažniausiai nuo sutemos pradžios iki aušros – šiuo laiku asmenys dažniausia užsikrečia. Tokiu metu reikia naudoti repelentus; 
          • Repelentus naudoti pagal gamintojo instrukcijas. Repelentai, kurių sudėtyje yra DEET, yra labiausiai efektyvūs; 
          • Patalpos viduje uodų įkandimus galima sumažinti naudojant oro kondicionavimo sistemą, naudojant tinklelius, širmas ant langų ir durų, apipurškiant kambarį insekticidais. Jeigu reikia galima naudoti lovų tinklelius; 
          • Vengti vietų, kur yra daug uodų ar kitų geliančių vabzdžių.

Apie Salmonella Agona protrūkį Europoje

 Europos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema pranešė apie tarptautinį Salmonella Agona protrūkį Europoje. 
          Nuo šių metų birželio mėnesio neįprastai didelis Salmonella Agona atvejų skaičius užregistruotas Airijoje, Škotijoje bei Anglijoje. Iki rugpjūčio 26 dienos iš viso nustatyti ir užregistruoti 144 šios infekcijos atvejai. Daugiausia susirgimų nustatyta aukščiau minėtose šalyse, pavieniai atvejai nustatyti ir kitose Europos šalyse: Suomijoje, Prancūzijoje, Švedijoje. Be to, užregistruotas ir vienas mirties, susijęs su protrūkiu, atvejis. 
          Protrūkį sukėlusios Salmonella Agona fagotipas 39, PFGE profilis SAGOXB.00666. 
          Susirgimai užregistruoti visose amžiaus grupėse, tačiau daugiausia atvejų yra 15-34 metų amžiaus grupėse, dauguma susirgusiųjų – vyrai. 
          Airijos Sveikatos apsaugos priežiūros centro ir Maisto saugos tarnybos duomenimis, protrūkio priežastimi buvo Airijos maisto kompanijos „Dawn Farm Foods Ltd.“ pagaminti įvairūs sumuštiniai su mėsa. Priežastinis ryšys patvirtintas analitiniu epidemiologiniu tyrimu „atvejis – kontrolė“. Ši kompanija užšaldytą savo produkciją tiekė į Jungtinę Karalystę, Airiją bei kitas Europos šalis. Minėtos kompanijos pagaminta produkcija išimama iš prekybos. 

Vietinis bruceliozės protrūkis Graikijoje (Thassos saloje)

 Bruceliozė – tai zoonozė, kuri laukiniams ir naminiams gyvuliams pasireiškia vislumo sutrikimu, o žmonėms – sunkia centrinės nervų sistemos infekcija ir endokarditu. Liga tarp žmonių ir gyvulių paplitusi visame pasaulyje, įskaitant pietryčių Europą, Viduržemio jūros baseine (Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Turkija, šiaurės Afrika), Meksikoje, centrinėje ir Lotynų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Žmonėms bruceliozės rizika atsiranda nuryjant, įkvepiant, kontaktuojant su infekuotų gyvulių audiniais ir jų produktais laboratorijose ar skerdyklose. Ligos požymiai gali pasireikšti po 1 – 60 dienų inkubacinio laikotarpio ir gali tęstis mėnesiais, o kartais-ilgiau nei metai, liga gali ir pasikartoti. Negydomi ligoniai gali mirti (apie 2 proc), paprastai dėl širdies komplikacijų. 
          Sergamumas brucelioze Graikijoje 2000 – 2007 metais svyravo nuo 1.38/100000 gyventojų 2007 metais iki 5/100000 gyventojų 2000 metais. Daugiausia serga kaimo gyventojai (piemenys, užsiimantys gyvulininkyste asmenys, veterinarai ir kt.) ar asmenys, kurie žalius gyvulių produktus dalinasi su draugais ir giminėmis. 
          Graikijoje leidžiama naudoti tik pasterizuotą pieną ar jo produktus. 
          Daugumoje salų, tarp jų ir Thassos, žmonių bruceliozė neregistruojama. 
          Visi gyvuliai tiriami laboratoriškai, prieš įvežant į salas. Žemyninėje Graikijos dalyje gyvuliai vakcinuojami ir reguliariai tiriami dėl bruceliozės. 
          Protrūkis Thassos saloje prasidėjo š.m. balandžio 1 d., kai ligos simptomai pasireiškė pirmam ligoniui. Iki birželio 17 d. buvo užregistruoti 55 atvejai. Atlikus epidemiologinį tyrimą, paaiškėjo, kad 53 sergantieji vartojo nepasterizuotą pieną ir/ar pieno produktus; 8 nustatyta profesinė rizika (6 gyvulių savininkai ir 2 skerdėjai), 9 asmenys turėjo pastovų sąlytį su avimis ir/ar ožkomis. 50 ligonių buvo pastovūs Thassos, 5 – Kavala salų gyventojai. Ligonių amžius svyravo nuo 8 iki 88 metų, daugiausiai – 45-64 m. ir 25-44 m. Sirgo 26 vyrai ir 29 moterys, 54 ligonių kraujo serume nustatyti antikūnai prieš bruceliozės sukėlėją. 8 seropozityvūs asmenys neturėjo ligos požymių, 6 jų vartojo nepasterizuotą pieną ar pieno produktus. 
          Bruceliozė Graikijoje yra svarbi visuomenės sveikatos problema. Visuomenės sveikatos ir veterinarijos institucijos nacionaliniame ir vietiniuose lygiuose glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos lokalizuoti ir likviduoti židinį. 
          Užregistravus pirmą bruceliozės atvejį Thassos saloje, buvo serologiškai tiriami gyvuliai.
          Visuomenės sveikatos specialistai, žinodami vietinių gyventojų įprotį vartoti nepasterizuotą pieną ir/ar jo produktus, išplatino informaciją visoms sveikatos įstaigoms, gyventojams apie netinkamai namuose paruoštus produktus ir patarimus gyventojams. 
          Šiuo metu Graikijoje visose gyvulių bandose atliekamos bruceliozės kontrolės programos priemonės kol bus likviduotas protrūkis. 
          Visuose restoranuose, viešbučiuose ir kt. maitinimo objektuose leidžiama vartoti tik licencijuotus produktus. 
          Nėra duomenų, kad protrūkio metu Thassos saloje būtų užsikrėtę turistai. 
          Visuomenės sveikatos priemonės, taikytos vietinio protrūkio metu, užtikrina, kad ateityje nėra rizikos užsikrėsti į salą atvykusiems turistams. 

Pontiako karštligė Jungtinėje Karalystėje

 2008 m. balandžio 16 d. šiaurės vakarų Anglijoje užregistruoti 6 nepneumoninės legioneliozės (Pontiako karštligės) atvejai. 5 ligoniai buvo hospitalizuoti, trijose skirtingose ligoninėse, vienas – gydomas ambulatoriškai. Diagnozė laboratoriškai patvirtinta nustatant legionelių antigeną šlapime visais šešiais atvejais. Laboratoriniai tyrimai influenzos A ir B virusams, M. pneumoniae, Chlamydia sp., Coxiella burneti, adenovirusui buvo neigiami. 
          Atlikus epidemiologinį tyrimą, paaiškėjo, kad 7 asmenų grupė balandžio 11-13 d. poilsiavo viešbutyje, naudojosi SPA baseinu (Jacuzzi ar sūkurine vonia). Patikrintas viešbutis, paimti vandens mėginiai, peržiūrėti eksploatacijos protokolai. 
          Poilsinis viešbutis apima tris atskirus kotedžus ir viduje esantį plaukimo baseiną, sauną, dušus, SPA baseinus. 7 asmenų grupė naudojosi vandens paslaugomis balandžio 11-12 d., namo grįžo 13 d. Visos 7 moterys, naudojosi SPA, plaukimo baseinu, 5 jų naudojosi sauna. Visos naudojosi dušais, esančiais prie baseino ir kotedžuose. 
          6 iš 7 moterų (amžius nuo 24 iki 37) sunegalavo balandžio 13 d. vakare – 14 d. ryte. Skundėsi mieguistumu, panašiais į gripą simptomais, karščiavimu, šaltkrėčiu, raumenų, nugaros skausmais, krūtinės skausmais įkvepiant, sausu kosuliu ir dusimu. Simptomai tęsėsi mažiausiai 5 d. Viena jų išsekimu skundėsi ir kitą savaitę. 
          Aptarnaujanti vandens priežiūros kompanija viešbutyje lankėsi balandžio 10 d. ir pranešė, kad likutinis chloro lygis yra 0 mg/l SPA baseine ir 1 mg/l plaukiojimo baseine. Kompanija pažymėjo, kad SPA baseinų chloro dozavimo pompa nedirba tinkamai ir reikia pakeisti. Tuo tarpu jie patarė atlikti kasdieninį hiperchloravimą. Balandžio 15-16 d. buvo paimti 18 vandens mėginių mikrobiologiniam ištyrimui iš pagrindinio plaukimo baseino, SPA baseino, dušų, vandens sistemų, vandens čiaupų kiekviename kotedže. Viename vandens mėginyje nustatyta Legionella spp. (ne L. pneumophila) minimaliame lygyje (1,0 x 10² cfu/l). Viešbutis buvo uždarytas balandžio 14 d., buvo atliktos legioneliozės priešepideminės priemonės. 

Ku karštligės protrūkis pietų Olandijoje

 Ku karštligė yra plačiai paplitusi zoonozė, kurią sukelia bakterijos Coxiella burnetii. Bakterijos parazituoja daugelio laukinių ir naminių gyvūnų organizmuose. Galvijai ir smulkieji atrajojantys gyvūnai (avys ir ožkos) siejami su dideliais protrūkiais tarp žmonių. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpdami infekuotą C. burnetii aerozolį. 
          Daugeliu atveju tai besimptomė infekcija, 40 proc. atveju pasireiškia karščiavimas, plaučių uždegimas ir/ar hepatitas. 3-5 proc. atveju pasireiškia kaip lėtinė infekcija (daugiausiai endokarditas), kelia riziką nėščioms moterims, asmenims, turintiems lėtinių širdies ligų bei asmenims su susilpnintu imunitetu. 
          Ku karštligės protrūkis pietų Olandijoje prasidėjo 2008 metų pirmame pusmetyje. Iki š.m. liepos 24 d. užregistruoti 677 atvejai. 17 ligonių susirgo dar 2007 metais, 114 ligonių ligos pradžia neaiški. Sirgusių moterų ir vyrų santykis buvo 1:1,7. Sirgusiųjų amžius svyravo nuo 7 iki 87 metų. 22 proc. ligonių buvo hospitalizuota. 
          Iš 300 šimtų šiais metais susirgusių asmenų 94 proc. pasireiškė karščiavimas, vėliau – nuovargis (89 proc.), prakaitavimas naktį (78 proc.), galvos skausmas (71 proc.) ir bendras negalavimas (63 proc.). 65 proc. ligonių išsivystė plaučių uždegimas. 
          Nėščių moterų tarp sirgusiųjų nebuvo. 
          Protrūkis išsivystė Noord-Barbant provincijoje, vėliau išplito į gretimą Gelderland provinciją. Šiose vietovėse auginama daug pieninių ožkų. 
          Nuo 2007 m. Ku karštligė tapo svarbia visuomenės sveikatos problema Olandijoje. Sustiprinta priežiūros sistema, efektyviai vykdomas bendradarbiavimas tarp visuomenės sveikatos ir veterinarijos institucijų visuose lygiuose.