kovo 2019

TULIAREMIJA

 Kas yra tuliaremija?

           Tuliaremija yra ūmi zoonozė. Šia liga užsikrečia tiek gyvūnai, tiek ir žmonės. Tuliaremiją sukelia bakterija Francisella tularensis. Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių ir bestuburių laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.), o per ją ir sveikus gyvūnus. Bakterijas platina iksodinės erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, plačialapiuose miškuose. Sergantis žmogus aplinkiniams yra nepavojingas.

           Tuliaremija paplitusi daugelyje Europos šalių, Kinijoje, Japonijoje, buvusios Tarybų Sąjungos šalyse.

           Ligos sukėlėjai ir jo savybės.

           Tuliaremiją sukelia bakterija Francisella tularensis iš Francisella giminės. Tuliaremijos bakterijos yra smulkios gramneigiamos lazdelės arba kokai, turinčios O- ir Vi- antigenus. Sukėlėjai būna dviejų tipų: A ir B. Tipas A yra labiau virulentiškas. Be šeimininko sukėlėjas ilgai išlieka gyvas: 4 °C temperatūroje jis išlieka gyvybingu 1 mėnesį, ant šieno esant žemesnei nei 0 °C temperatūrai – iki 6 mėnesių, esant temperatūrai 20–30 °C – iki 20 dienų, gyvūnų nugaišusių nuo tuliaremijos kailyje, esant 8–12 °C temperatūrai – ilgiau nei 1 mėnesį. Tuliaremijos bakterija yra neatspari aukštai temperatūrai ir dezinfekcinėms medžiagoms.

           Kaip užsikrečiama tuliaremija?

           Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą (net per nepakenktą) ar gleivines (ypač akių), tiesioginio sąlyčio su gyvūnais būdu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus ir kt. Užsikrėsti galima per graužikų infekuotus maisto produktus ir vandenį bei įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolį, užkrėstą graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus nariuotakojams (uodams, erkėms, blusoms ir kt.). Suserga dažniausiai suaugę žmonės, dažnai susirgimas susijęs su profesine veikla (žvejai, medžiotojai ir kt.). Vyrai suserga 2–3 kartus dažniau nei moterys. Imlumas tuliaremijai yra aukštas (beveik 100 proc.). Persirgus šia liga imunitetas išlieka visam gyvenimui.

           Ligos simptomai ir eiga.

           Inkubacinis periodas vidutiniškai tęsiasi 3–7 dienas, bet gali trukti ir iki 2–3 savaičių. Susirgimas prasideda nuo intoksikacijos, temperatūros padidėjimo iki 38–40 °C, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, blogas apetitas. Daliai ligonių atsiranda įvairių rūšių ekzantema (eriteminė, makulopapulinė, rozeolinė, petechinė). Pasireiškia bradikardija, kraujo spaudimo sumažėjimas. Po kelių dienų nuo susirgimo pradžios padidėja kepenys ir blužnis.

           Pagal patekimo vartus tuliaremija skirstoma į buboninę for–mą, opinę-buboninę formą, akių-buboninę formą, angininę-buboninę formą, plaučių formą, abdominalinę formą, generalizuotą formą ir kt. Pagal trukmę tuliaremija skirstoma į ūmią, lėtinę, recidivuojančią. Pagal eigos sunkumą tuliaremija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią formas.

           Tuliaremijos sukėlėjui patekus per odą išsivysto buboninė forma, kuri pasireiškia regioninių limfmazgių padidėjimu bei skausmingumu. Esant trasmisiniam užsikrėtimui, pasireiškia opinė-buboninė forma, kurios metu nariuotakojų įgėlimo vietoje paeiliui atsiranda dėmė, papula, vezikulė, pustulė, o paskui opa su pakeltais kraštais. Esant akių-buboninei formai, pasireiškia konjunktyvitas su geltonos spalvos pūlingomis išskyromis. Ši klinikinė tuliaremijos forma yra ypač sunki ir ilgai trunkanti. Angininė-buboninė forma vystosi užkratui patekus per maistą ar vandenį. Atsiranda gerklės skausmų, ligoniui sunku nuryti, padidėja ir paburksta tonzilės, jų paviršiuje atsiranda nekrotinių apnašų, kurios sunkiai nusiima. Procesas dažniausiai vienapusis. Abdominalinė forma pasireiškia pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu, blogu apetitu. Palpuojant atsiranda skausmų aplink bambą. Padidėja kepenys ir blužnis. Plaučių forma pasireiškia užkratui patekus per kvėpavimo takus. Ligonį kankina sausas kosulys, skausmai už krutinkaulio, plaučiuose girdimi sausi karkalai. Generalizuota forma vystosi panašiai kaip ir sunkaus sepsio forma.

           Kaip išvengti tuliaremijos?

           Tuliaremijos profilaktikos pagrindą sudaro:

           1. tinkamai prižiūrėta aplinka (nušienauta, neprišiukšlinta);
           2. graužikų bei nariuotakojų naikinimas (deratizacija, dezinsekcija);
           3. repelentų panaudojimas nariuotakojams atbaidyti;
           4. visuomenės mokymas, kaip išvengti erkių bei kitų nariuotakojų įgėlimų (apsauginių drabužių dėvėjimas);
           5. dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų, naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir laikytis asmens higienos reikalavimų;
           6. lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną, mūvėti gumines pirštines;
           7. vartoti tik virintą vandenį;
           8. gyvūnų ir jų skerdienos tarptautinio gabenimo kontrolė;
           9. asmeninių apsaugos priemonių naudojimas laboratorijose (kaukės, chalatai, pirštinės ir kt.) dirbant su F. tularensis kultūromis.

Ebola ir Marburga virusinės hemoraginės karštligės Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Ugandoje

  Ebola virusas pirmą kartą nustatytas 1976 metais Sudane ir Zaire (dabar Demokratinė Kongo Respublika) po didelių epidemijų šiose šalyse. Marburgo hemoraginė karštligė pirmą kartą užregistruota protrūkio Frankfurte ir Belgrade metu, kai susirgo asmenys, užsikrėtę nuo žaliųjų beždžionių, kurios buvo atvežtos iš Ugandos. Virusai plinta tiesioginio kontakto su infekuotų asmenų krauju, kūno skysčiais ir audiniais būdu bei liečiant sergančias ar kritusias beždžiones.

           Ebola ir Marburga virusai yra endeminiai daugelyje Afrikos šalių.

           Iki š.m.rugsėjo 27 d. Demokratinėje Kongo Respublikoje (Luebo ir Mweke vietovėse) nustatyta17 laboratoriškai patvirtintų Ebola hemoraginės karštligės atvejų.

           Š.m.birželio – rugsėjo mėnesiais tarp vienos kasyklos Rytų Ugandoje darbuotojų užregistruotas Marburgo hemoraginės karštligės protrūkis (5 atvejai) ir pavieniai atvejai Demokratinėje Kongo Respublikoje.

           Protrūkių lokalizavime ir likvidavime dalyvavo tarptautinių specialistų būriai.

           Didžiausias dėmesys buvo skirtas laboratorinės diagnostikos tobulinimui, kuriamos mobilios laboratorijos, kuriose kartu su vietos specialistais dirbo ekspertai iš JAV Ligų prevencijos centro ir Kanados nacionalinės visuomenės sveikatos agentūros. Buvo sudaryta galimybė ligų atvejus laboratoriškai ištirti per 2-6 valandas.

           Buvo vykdomas sąlytį turėjusių asmenų medicininis stebėjimas izoliavimas.Kad sumažinti virusinių hemoraginių karštligių riziką tarp medicinos darbuotojų , buvo vykdomos griežtos infekcijų kontrolės priemonės.

           Vietinės sveikatos įstaigos ligų apimtose vietovėse bendradarbiavo su kitomis židinių lokalizavime ir likvidavime dalyvaujančiomis institucijomis. Gyventojams buvo teikiama informacija virusinių hemoraginių karštligių prevencijos klausimais, kaip atpažinti ankstyvus ligų požymius ir kur kreiptis esant įtarimui.

Bluetongue (mėlynojo liežuvio) liga

Š.m. rugsėjo 22 d. Rytų Anglijoje Suffolk vietovėje netoli Ipswich nustatytas pirmas Bluetongue (serotipas 8) ligos atvejis tarp galvijų.

           Bluetongue (mėlynojo liežuvio) liga yra smulkiųjų mašalų (Culicoide midge) pernešama virusinė liga, kuria serga naminiai ir laukiniai atrajojantys gyvuliai (avys, galvijai, elniai, ožkos, kupranugariai). Arkliai ir šunys neserga.

           Žmonės šia liga neserga, nėra galimybės užsikrėsti per mėsą ir pieną, lankantis teritorijose, kur serga gyvuliai.

           Pirmiausiai liga buvo nustatyta Pietų Afrikoje, vėliau daugelyje tropinių šalių. Europoje 2000 m. mėlynojo liežuvio liga buvo nustatyta tarp avių Graikijoje, Balearų salose (Ispanija), Sardinijoje, Sicilijoje, Pietų Italijoje, Korsikoje (Prancūzija). Liga dažnai registruojama Pietų Europoje (cirkuliuoja keletas viruso padermių). 2006 ir 2007 m. buvo protrūkių Centrinėje ir Šiaurės Europoje (Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje).

           Virusas paplitęs 40o šiaurės – 35o pietų platumos juostoje. Serologiškai virusas nustatytas vietovėse, kur randami Culicoides smulkieji mašalai (Afrikoje, Amerikoje, Australijoje, Vidurio Rytų ir Pietų Azijoje, Okeanijoje).

           Pernešėjai gali būti randami daugelyje ES vietovių šiltuoju metų laiku.

           Ligos sukėlėjas yra virusas, kuris priklauso Orbivirus genties Reorvirades šeimai.

           Yra nustatyti 24 viruso serotipai, dažniausiai pasitaiko 2, 4, 8, 9 ir 16 serotipai.

           Europoje virusą dažniausiai platina Culicoides imicola smulkieji mašalai.

           Liga negali plisti tiesioginio sąlyčio tarp gyvulių būdu nesant pernešėjų.

           Ligos klinikiniai požymiai skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies – sunkiausiai serga avys. Galvijams požymiai retai pasireiškia, jie yra infekcijos rezervuaras.

           Ligos požymiai avims: išskyros iš nosies ir akių, seilėtekis, aukšta kūno temperatūra, patinsta burna, galva ir kaklas, gyvūnai šlubuoja, kraujosruvos, odos uždegimas prie ragų ir kanopų, sutrinka kvėpavimas, rečiau pamėlsta liežuvis. Gali žūti 70% ir daugiau bandos, serganti banda būna neproduktyvi (sumažėja mėsos ir vilnos išeiga).

           Ligos požymiai tarp galvijų: išskyros iš nosies, patinsta galva ir kaklas, kojuktyvitas, sutinsta ir išopėja burna, ištinsta speniai, pasireiškia nuovargis, seilėtekis. Galvijams liga kliniškai nenustatoma, patvirtinama laboratoriniais metodais.

          Kontrolė: riboti gyvulių judėjimą ir naikinti pernešėjus, gyvulių vakcinacija.

Čikungunja karštligė informacija keliautojams

          Sukelėjas.           Čikungunja virusas – tai karščiui jautrus RNR virusas, priklauso Togaviridaešeimai. Pirmą kartą išskirtas 1953 m. Tanzanijoje ir Ugandoje. Svarbiausias viruso rezervuaras yra beždžionės.            Plitimo būdas.            Ligos sukėlėją nuo sergančio žmogaus žmogui perneša uodai (Aedes aegypti, albopictus, polynesiensis). Tokie protrūkiai buvo užregistruoti Azijoje. Prancūzijoje Reunion protrūkyje užkrato pernešėjas buvo Aedes albopictus uodai, kurie aktyviausi rytais ir vakarais. Tarp beždžionių ligą platina Aedes furcifer ir africanus.          Epidemiologija.           Čikungunja karštligė yra endeminė liga Afrikos, Pietų Azijos ir Indijos šalyse.           1957–1974 m. susirgimai aprašyti Afrikos šalyse (Pietų Afrikos Respublikoje, Ugandoje, Konge, Nigerijoje, Ganoje, Zimbabvėje). Atlikus gyventojų serologinius tyrimus įrodyta, kad virusas cirkuliuoja Senegale, Burkia Faso, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Kamerune ir Gvinėjoje Bissau.           Neseniai viruso cirkuliacija patvirtinta ir Azijos šalyse – Filipinuose, Malaizijoje, Kombodžoje, Pietinėje Indijoje ir Pakistane. 2005 m. liga nustatyta Komoro salose, vėliau Mauritius ir Mayotte.           2006 m. kovo mėnesį susirgimai išplito Prancūzijos Reunion salose. Susirgimų skaičius išaugo 2005 m. spalio mėnesį. Protrūkis apėmė visą salą, ypač palietė jos pietinę dalį. Iki 2006 metų kovo mėnesio užregistruota apie 212 tūkstančių atvejų. Liga pasireiškė karščiavimu, sąnarių, raumenų ir galvos skausmais, kartais – kraujavimu iš nosies ar dantenų. Nuo protrūkio pradžios Reunion salose užregistruota 148 mirties atvejai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Čikungunja karštlige. Tai dažniausiai vyresnio amžiaus asmenys. Sunkia ligos forma sirgo 130 asmenų, 85 asmenims diagnozė patvirtinta laboratoriškai. Liga pasireiškė meningoencefalitais, centrinės nervų sistemos ir kvėpavimo takų pakenkimo požymiais. Tarp kūdikių iki 28 dienų amžiaus užregistruota 50 susirgimų, iš jų 42 kūdikiams iki 9 dienų amžiaus. 34 atvejais diagnozė patvirtinta laboratoriškai, vienuolikai nustatytas meningoencefalitas.           Nuo 2006 metų sausio mėnesio Čikungunja susirgimai buvo pradėti registruoti Seišelių ir Mauricijaus salose, Madagaskare ir Indijoje. Įvežtiniai atvejai užregistruoti tarp Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Norvegijos, Prancūzijos ir Gajanos turistų. 2007 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais užregistruotas protrūkis (131 atvejis) Italijoje.          Gydymas.           Gydymas tik simptomatinis nesteroidiniais priešuždegiminiais salicilo rūgšties neturinčiais skausmą mažinančiais vaistais.          Profilaktika.           1. Nėščios moterys ir asmenys su sunkiomis lėtinėmis ligomis, prieš vykstant į kelionę, turi konsultuotis su šeimos gydytoju, kad įvertintų riziką ir gautų rekomendacijas apie individualias apsaugos priemones.           Keliaujantys į endemines šalis asmenys turi laikytis šių saugos priemonių:           2. Individualios priemonės:           • Naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų (insekticidais apruoštą tinklą lovai apgaubti, impregnuotą pyretroidu spiralę deginti naktį, išpurkšti insekticidais tamsias patalpų vietas, naudoti uodus atbaidančias medžiagas).           • Vaikams iki 3 mėnesių nerekomenduojama naudoti uodus atbaidančias medžiagas, patariama naudoti insekticidais apruoštus tinklelius lovoms.           3. Bendruomenės priemonės:           • Sumažinti uodų veisimosi vietų (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, jei to padaryti negalima – apruošti lervas naikinančiais chemikalais).           • Ligos paveiktose teritorijose uodus naikinti purškiant insekticidus.

Apie žarnyno infekcinės ligos protrūkį Lazdijų darželyje-mokykloje Vyturėlis

2007 m. rugsėjo 27 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pranešė, kad Lazdijų vaikų darželyje – mokykloje „Vyturėlis“ ūmia žarnyno infekcine liga susirgo 20 vaikų.

           Epidemiologinio tyrimo duomenimis, rugsėjo 25 – 26 dienomis medicinos pagalbos į UAB „Lazdijų sveikatos centras“ kreipėsi 20 vaikų, lankančių Lazdijų darželį – mokyklą „Vyturėlis“. Susirgusiųjų klinikiniai požymiai ir simptomai panašūs: vėmimas, karščiavimas, viduriavimas. Susirgimai užregistruoti keturiose darželio grupėse ir penkiose klasėse. Minėtoje vaikų ugdymo įstaigoje mokosi 289 vaikai.

            Tyrimo metu nustatyta, kad vaikų maitinimui maistas gaminamas darželio – mokyklos „Vyturėlis“ maisto tvarkymo skyriuje, mokyklinio amžiaus vaikai valgo tik pietus.

            Apie įvykį pranešta Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lazdijų skyriui, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui, savivaldybės gydytojai.

            Prelinimariais epidemiologinio tyrimo duomenimis įtariama, kad žarnyno infekcijos protrūkio priežastimi galėjo būti vaikų ugdymo įstaigoje paruoštas maistas. Ligos sukėlėjui nustatyti atliekami klinikinės medžiagos mikrobiologiniai tyrimai. Protrūkio priežastis tiria Alytaus visuomenės sveikatos centro ir Lazdijų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.