kovo 2019

Apie šunų platinamas ligas

Nutirpus sniegui, visu savo grožiu išsiskleidžia ne tik šiukšlynai, bet sudygsta ir per žiemą susikaupusios šunų išmatų krūvelės. Tai ne tik akiai nemalonus vaizdelis, bet reiškinys keliantis sveikatai grėsmę, nes per žiemą paliktose krūvelėse gali tūnoti parazitinių ligų sukėlėjų kiaušinėliai ar cistos. Dažniausiai ši problema keliama pavasarį, kuomet labai jau akivaizdžiai visa nešvara bado akis. Lietui nulijus, papūtus vėjeliui, pakaitinus saulutei šunų krūvelės sumažėja ar visai išnyksta, pasislepia po žole, viskas sužaliuoja, sužydi ir žurnalistų aštriai iškelta problema, kaip ir tos krūvelės nuslūgsta, sumažėja, susitraukia. Tačiau ar problema iš tikrųjų išnyksta? Juk šunys vedžiojami ir toliau, jie ir toliau teršia aplinką, bet kas akių nebado, dažniausiai būna užmiršta.

Šunys ir katės su savo išmatomis gali platinti kelias parazitines ligas: toksokarozę, toksoplazmozę, echinokokozę. Labiausiai paplitusi šunų platinama liga yra toksokarozė, tačiau ją gana dideliais žingsniai vejasi viena sunkiausių parazitinių ligų  – echinokokozė. Jei prieš keletą metų, buvo registruojami tik pavieniai šios parazitozės atvejai, tai pastaraisiais metais jau 15 ir daugiau per metus.

Labai sunku aprašyti visus šiuos susirgimus kartu, nes parazitai, sukeliantys šias ligas, yra skirtingi (apvaliosios kirmėlės, kaspinuočiai, pirmuonys), sudėtingi jų vystymosi ciklai, klinika … Tačiau visas šias parazitozes jungia tai, kad jas platina šunys ir katės, kad užsikrėtimo keliai yra panašūs, panašūs yra ir apsisaugojimo būdai.

Detaliau pakalbėsime apie toksokarozę, tuo labiau, kad ja dažniau užsikrečia ir serga vaikai. Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Šuns organizme kirmėlės subręsta iki suaugusių kirmėlių ir patelė kasdien išskiria apie 200 tūkstančių kiaušinėlių. Jie su išmatomis patenka į aplinką. Dirvožemyje kirmėlių kiaušinėliai subręsta ir tampa pavojingi žmonėms ir gyvūnams. Šie kiaušinėliai yra labai atsparūs: po sniegu peržiemoja, nelabai juos veikia ir vasaros karščiai, nebent tiesioginiai saulės spinduliai. Dirvožemyje dalis jų gali išlikti gyvybingi iki 8 metų. Vadinasi, problema ne tik pavasarinė, ji išlieka ištisus metus. Užsikrėtęs šuo yra labai aktyvus infekcijos platintojas. Negydant, šuns organizme kirmėlės gyvena apie 3 mėnesius, taigi vienas užsikrėtęs šuo gali išskirti kelis milijonus kiaušinėlių. Infekciją gali platinti  ir maži šuniukai, kadangi patelė per placentą ir pieną, jei ji serga, užkrečia savo jauniklius. Jau 3–4 savaičių šuniukai su išmatomis į aplinką išskiria parazitų kiaušinėlius.

Patys šunys šiais parazitais užsikrečia prariję subrendusius toksokarų kiaušinius, esančius aplinkoje. Šunis labiausia vilioja išmatų kvapas. Taigi jūsų šuniukas, lakstydamas pasivaikščiojimų metu, nesunkiai susiras kokią krūvelę, ją bakstels nosimi ar išsivolios, ir ant savo kailio parneš parazito kiaušinėlių namo. Net šunų nelaikantys žmonės tokią „dovanėlę“ dažnai parsineša ant batų.

Kadangi toksokarų kiaušinėliai bręsta dirvožemyje, todėl žmogus gali užsikrėsti nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves, net valydamas ar audamasis užterštus batus; vaikai –  žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų išmatų. Net 60–80 procentų visų ligonių sudaro 3–14 metų amžiaus vaikai. Jie dažniau nei suaugę kontaktuoja su žeme, smėliu, kuris yra užterštas toksokarų kiaušinėliais, dažniau bendrauja su gyvūnais, jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, silpnesnė jų imuninė sistema.

Kiekvienais metais visuomenės sveikatos centrų specialistai savo aptarnaujamoje administracinėje teritorijoje atlieka dirvožemio tyrimus ieškodami kirmėlių kiaušinėlių. Tyrimų duomenys tikrai yra nedžiuginantys. Jie rodo, kad smėlio dėžės, ypač daugiabučių namų kiemuose, poilsio zonos dažnai yra užterštos toksokarų kiaušiniais. Aplinkos užteršimas nuolat didėja. Dažnai šeimininkas net nesiteikia pavėdėti savo šunį toliau nuo kiemo, tako ar šaligatvio, o paleidžia, ir šis, nieko nelaukdamas, neria prie smėlio dėžės ar tupia tiesiog prie šaligatvio ar ant jo ir atlieka savo „gamtinius“ reikalus. 

Tokiu būdu mūsų aplinka ir pasidaro netinkama sveikatai. Kartais išėjusios mamos su mažais vaikučiais neturi kur praleisti laiko: kiemai apdergti, smėlio dėžės šiukšlinos, smėlis jose kelerius metus nekeistas.

Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam lervų kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Tačiau ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis. Toksokarozei būdinga ilgai (kelis mėnesius arba kelerius metus) trunkanti ir atsinaujinanti ligos eiga.

Ką daryti, kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo ir nesusirgti?

·                           Eidami pasivaikščioti su šunimi neužmirškite pasiimti maišelio savo augintinio išmatoms surinkti, kad nebūtų teršiama aplinka: vaikų žaidimo aikštelės, smėlio dėžės, poilsio zonos, žaliosios vejos ir kt.

·                           Rūpinkitės savo augintinio švara ir reguliariai jį gydykite nuo parazitų, nes šuo nori būti tik jūsų draugu, o ne ligų platintoju.

·        Neleiskite laižyti šunims veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, nes ant šuns liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių. Echinokokozės atveju kartais pakanka ir vieno kiaušinėlio, kad išsivystytų sunki liga.

·                           Grįžę iš lauko nevaikščiokite po butą nešvariais batais, nusimaukite juos prie durų, nes ant batų dažnai galima parsinešti nepageidaujamų „lauktuvių“.

·                           Neužmirškite labai atidžiai nusiplauti rankų šiltu vandeniu su muilu grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku.

·                           Nevalgykite uogų (netgi surinktų miške), vaisių, daržovių, kad ir užaugintų ekologiškame, švariame, nuosavame sode, prieš tai jų nenuplovę.

·                           Neleiskite vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas eilę metų. Smėlio dėžes reikėtų įrengti saulėtose vietose, idealu būtų, jei jas nakčiai galima būtų uždengti.

·                           Vasarą iškylaujant lauke nukritusio ant žemės maisto geriau nevalgyti, jeigu jo negalima nuplauti. Maistą geriausia laikyti sandariuose induose, apsaugančiuose nuo dulkių, musių, kurios gali ant savo kojų pernešti parazitų kiaušinėlių.

Dėl čikungunja karštligės protrūkio Italijoje

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras š. m. rugsėjo 3 d. gavo pranešimą iš Europos Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklo Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (EWRS) apie užregistruotą Čikungunja karštligės protrūkį Italijoje Emilia Romagna srities Ravenos rajone, kur užregistruota 131 atvejis.

            Susirgimai prasidėjo liepos pirmą dešimtadienį, didžiausias susirgimų skaičius buvo rugpjūčio viduryje. Epidemiologinio tyrimo duomenimis infekcijos šaltinis galėjo būti asmuo, kuris birželio mėn. pabaigoje grįžo iš Pietų Indijos Keraba vietovės.

           Tai pirmas Čikungunja protrūkis Italijoje, anksčiau buvo registruojami tik įvežtiniai atvejai.

           Protrūkis apėmė 2 nedidelius kaimus (4000 gyventojų) prie Cervia vietovės, kur lankosi Italijos ir užsienio turistai, atvyksta daug imigrantų sezoniniams darbams.

           Tarptautiniai ekspertai teigia, kad yra rizika virusui išplisti į kitas Europos šalis, ypač prie Viduržemio jūros, kur palankios klimatinės sąlygos ligos sukėlėjo pernešėjams –Aedes albopictus uodams vystytis.

           Siūlome informuoti Jūsų teritorijose esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistus apie Čikungunja protrūkį Italijoje ir įvežimo į Lietuvą galimybę. Būtina sustiprinti karščiuojančių asmenų diferencinę diagnostiką ir laikytis standartinių saugos reikalavimų, imant ir tvarkant ligonių tiriamąją medžiagą.

           Informaciją apie Čikungunja karštligę keliautojams prašome pateikti visuomenei per vietinę žiniasklaidą.

Kaip išvengti žarnyno infekcijų vasarą

Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis, per 4 šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 6074 žarnyno infekcinių ligų atvejai. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 7361 atvejis. Apie 40% visų atvejų šiais metais priežastis buvo rotavirusų ir norovirusų sukeltos žarnyno infekcijos.

           Šiais metais iš visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pranešta apie 59 maistu plintančių infekcijų protrūkius (2 ir daugiau tos pačios infekcinės ligos epidemiologiškai susiję atvejai), iš jų 42 (71%) tokie židiniai buvo šeimose. 17 (29%) protrūkių užregistruoti ikimokylinėse vaikų ugdymo įstaigose, vaikų globos namuose, taip pat susiję su vartotu maistu maitinimo įstaigose. Židinių epidemiologinio tyrimo duomenų analizė rodo, kad dažniausia maistu plintančių infekcinių ligų protrūkių priežastis yra netinkamas šiluminis maisto paruošimas, netinkamas jo laikymas, kryžminis maisto užteršimas tvarkymo vietose, asmens higienos stoka, netinkamas maisto tvarkymo inventoriaus, indų plovimas bei aplinkos valymas. Nereti atvejai, kai susirgimai ta pačia infekcine liga išplinta ligonio aplinkoje dėl asmens higienos nepaisymo.

            Per maistą plintančioms žarnyno infekcinėms ligoms  būdingas sezoniškumas. Rotavirusų, norovirusų sukeltomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama žiemą ir ankstyvą pavasarį, bakterinės etiologijos infekcijomis (šigelioze, salmonelioze, kampilobakterioze ir kt.) – šiltuoju metų laiku.

            Todėl ypač atšilus orams galima tikėtis per maistą plintančių infekcinių ligų padidėjimo. Šias ligas sukeliančios bakterijos šiltomis oro sąlygomis gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekusios į maisto produktus – daugintis. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną, kuris taip pat gali būti apsinuodijimo maistu priežastis. Apsinuodijimo maistu priežastimi gali būti  greitai gendantis maistas (karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, taip pat pieno produktai, kreminiai gaminiai ir kt.), ypatingai jei toks maistas kelias valandas laikomas 20°C ir aukštesnėje temperatūroje. Užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis galima nurijus patogeniais mikroorganizmais užteršto atvirų vandens telkinių vandens.

Kadangi efektyvių skiepų nuo šių ligų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra saugus maistas ir asmens higiena, t.y. švarios rankos ir švari aplinka.

Išvengti minėtų ligų vasarą  poilsio metu gamtoje patariama:

§         Ruošiantis į kelionę ar į gamtą, įsidėti negreitai gendančių maisto produktų arba maistą laikyti termoizoliacinėse dėžėse.

§         Užkandžiams gamtoje pasiimti labiausiai tinkamo maisto – šalto rūkymo mėsos gaminių, traškučių, sausainių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno, vaisių, daržovių.

§         Neplauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje.

§         Vengti užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis. Vengti pirkti maistą tose vietose, kur neužtikrintos tinkamos maisto laikymo sąlygos.

§         Perkant maistą atkreipti dėmesį į realizavimo datą.

§         Saugoti maistą nuo musių ir graužikų.

§         Maistui vartoti tik švarų geriamą vandenį.

§         Maudantis jūroje, ežere ar upėje, stengtis, kad vanduo nepatektų į burną.

§         Prieš valgį nusiplauti rankas su muilu.

Kita vertus, mažinant užsikrėtimo maistu plintančiomis infekcinėmis ligomis riziką rekomanduojama:

  • Gyvūninės kilmės produktus gerai išvirti ar iškepti. Yra žinoma, kad kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78o C, mikrobai žūva.
  • Kiaušinius valgyti kietai virtus ar gerai keptus.
  • Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, pakaitinti ar kitaip šiluminiai apruošti.
  • Maistą gaminti taip, kad patogeniniai mikroorganizmai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau vartojimui paruoštą maistą. Todėl kiekvieną kartą būtina plauti rankas po žalios mėsos dorojimo, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena.
  • Stengtis, kad šaldytuve laikomi gatavi produktai nesiliestų su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant kitų produktų.
  • Maistą laikyti šaldytuve, kad išvengti jame esamų bakterijų dauginimosi.
  • Paruoštą maistą suvartoti kuo greičiau, o nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą  padėti į šaldytuvą, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Ligą paprastai sukelia pakankamai didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis.
  • Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą gerai pakaitinti.
  • Visada plauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau – jį gaminant, kadangi didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t.y. muilu ir vandeniu.
  • Kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
  • Nuolat dezinfekuoti kempinėles, šluostes. Tai galima padaryti virinant, pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.
  • Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
  • Ypatingai gerai plautis rankas (geriausiai su antibakteriniu muilu), pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), slaugant namuose sergantį žarnyno infekcine liga ligonį.

DĖL PAUKŠČIŲ GRIPO SITUACIJOS EGIPTE

Pasaulio sveikatos organizacija 2007 m. vasario 6 d. pranešė, kad Egipto Sveikatos ministerija informavo apie dar vieną patvirtintą žmogaus susirgimo paukščių gripu A(H5N1) atvejį. Pranešime teigiama, kad 17 metų mergina iš Fayyoum rajono susirgo š.m. sausio 25 d., mirė vasario 2 d. nustatyta, kad iki susirgimo mergina turėjo kontaktą su sergančiais naminiais paukščiais. 
     Prašome informuoti keliautojus vykstančius į paukščių gripo paveiktas šalis apie rekomenduojamas priemones apsisaugant nuo paukščių gripo: 

     Kelionės metu: 

  • vengti kontakto su gyvais (net ir sveikai atrodančiais), sergančiais ir/ar nugaišusiais paukščiais (vištomis, žąsimis, antimis, balandžiais, ypač laukiniais vandens paukščiais);
  • jeigu įmanoma nesilankyti komercinėse ar namų ūkio paukščių fermose ir turguose, kur auginami, laikomi, parduodami gyvi paukščiai, paukštiena;
  • neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti paukščių išskyromis, išmatomis;
  • nevalgyti patiekalų, kuriuose gali būti termiškai neapdorotos paukštienos (termiškai apdorotoje paukštienoje virusas žūsta);
  • kruopščiai ir dažnai plauti rankas su vandeniu ir muilu (net jeigu jos atrodo švariai), jeigu nėra tokios galimybės visuomet su savimi turėti drėgnas dezinfekuojančias servetėles (rankų plovimas pašalina infekciją ir tokiu būdu išvengiama užkrato perdavimo);
  • susirgus kelionės metu, jeigu įmanoma vengti kontakto su kitais žmonėmis (taip sumažinama užkrato plitimo rizika), čiaudint ar kosint – prisidengti burną nosinaite, kreiptis medicinos pagalbos.



     Po kelionės ir/ar jei manote, kad turėjote kontaktą su sergančiu paukščių gripu paukščiu ar žmogumi: 
7 dienas stebėkite savo sveikatą;jeigu susirgote per 7 dienas (karščiavimas, kosulys, dusulys) skubiai kreipkitės medicinos pagalbos. Kreipdamiesi pagalbos nurodykite: 1) kokius pastebėjote simptomus (aukšta temperatūra, skauda galvą, raumenis, atsirado kosulys); 2) į kokią šalį buvote išvykęs; 3) ar turėjote kontaktą su paukščiais ar su įtariamu sergant/sergančiu paukščių gripu asmeniu.

Informacija apie legioneliozę

Pastaruoju metu vis dažniau šalies žiniasklaidoje pasirodo visuomenę gąsdinantys straipsniai apie legioneliozės grėsmę, kuriuose šis susirgimas įvardijamas kaip ypač pavojinga užkrečiama liga, sukeliama tariamo „mirtino viruso“. Ši informacija nėra tiksli, nes daug veiksnių įtakoja legionelių plitimą ir dauginimąsi bei žmonių galimybę užsikrėsti jomis. Tik 5 proc. užsikrėtusių legionelėmis, suserga legionelioze. 
     Legioneliozė – ūminė užkrečiamoji liga, pasireiškianti karščiavimu, plaučių uždegimu, rečiau – kvėpavimo takų, skrandžio – žarnyno, inkstų bei centrinės nervų sistemos pakenkimu. Ligai būdingos dvi formos – Legionierių liga (legionelinė pneumonija), pasireiškianti plaučių uždegimu, ir Pontiako karštligė – savaimė praeinanti, į gripą panaši liga. 
     Ligą sukelia bakterijos, vadinamos legionelėmis. Legionelės plačiai paplitusios aplinkoje: vandens telkiniuose, dumble, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Dažniausiai legionelių būna oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose. Dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti pramonės įmonėse, mėsos kombinatuose ir kituose tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose. 
     Legionelės ilgai išsilaiko ir dauginasi atviruose vandens telkiniuose, ypač kur yra dumblių. Į vandens sistemas jos gali patekti, vykdant statybos, pastatų rekonstrukcijos bei remonto darbus. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis 25 – 45° C, žemesnėje nei 20° C ir aukštesnėje nei 60° C legionelės nesidaugina. Bakterijos yra jautrios išdžiuvimui, aukštai temperatūrai, dezinfekcinėms medžiagoms. 
     Nors žinoma daug legionelių rūšių ir serogrupių, bet tik dalis jų gali sukelti ligą. 
     Legionelioze dažniausiai užsikrečiama įkvepiant legionelėmis užkrėsto aerozolio. Gyvybingos legionelės aerozoliuose išsilaiko priklausomai nuo santykinės drėgmės (3 min. – 30 proc., 15 min. – 80 proc.). Geriant vandenį, ar jį vartojant maisto ruošimui, šia liga užsikrėsti negalima. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus. Gali susirgti įvairaus amžiaus asmenys, bet imlumas ligai priklauso nuo imuninės sistemos būklės. Dažniau legionelioze serga vyresnio amžiaus asmenys, taip pat ši liga dažniau nustatoma vyrams. Rūkymas, alkoholio vartojimas, lėtinės plaučių ligos, onkologiniai susirgimai, darbas statybose, žemės ir santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse yra reikšmingi legioneliozės rizikos veiksniai. 
     Liga paplitusi visame pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, kuriose daug aušinimo, oro kondicionavimo įrangos, įvairių fontanų, baseinų ir kt. 
     2005 m. Europoje užregistruota 5616 legioneliozės atvejų. Registruojami pavieniai susirgimai ir protrūkiai, įgyjami kelionėse, gyvenant viešbučiuose, bendruomenėje ir ligoninėse. 
     2006 m. bendruomenėje įgyti legioneliozės protrūkiai užregistruoti Prancūzijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje. Šių protrūkių priežastimi buvo užteršti aušinimo bokštai, senos oro kondicionavimo sistemos, miesto fontanai, mineralinio vandens baseinai laisvalaikio klube ir kt. 
     Lietuvoje registruojami pavieniai legioneliozės atvejai. Pirmas pneumoninės legioneliozės atvejis Lietuvoje nustatytas 1985 m., 2005 m. nustatytas 1, 2006 m. – 3 atvejai. 
     Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus, kad nesusikauptų nuosėdos. 
     Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: palaikyti karšo vandens temperatūrą 50 – 60° C; šalto vandens temperatūra turi būti žemesnė nei 25° C; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas. 
     Lietuvoje daugėjant kondicionavimo įrangos, įvairių vandens baseinų, sūkurinių vonių bei kitos vandens įrangos bendruomenės pastatuose bei buityje, didėja ir galimybės legionelėms plisti. Tokiuose objektuose visada yra galima rizika užsikrėsti legionelioze, bet ji yra nedidelė. Objektų valdytojai bei geriamojo vandens tiekėjai, karšto vandens ruošėjai ir tiekėjai įpareigoti vykdyti legioneliozės profilaktikos priemones.