Bluetongue (mėlynojo liežuvio) liga

Š.m. rugsėjo 22 d. Rytų Anglijoje Suffolk vietovėje netoli Ipswich nustatytas pirmas Bluetongue (serotipas 8) ligos atvejis tarp galvijų.

           Bluetongue (mėlynojo liežuvio) liga yra smulkiųjų mašalų (Culicoide midge) pernešama virusinė liga, kuria serga naminiai ir laukiniai atrajojantys gyvuliai (avys, galvijai, elniai, ožkos, kupranugariai). Arkliai ir šunys neserga.

           Žmonės šia liga neserga, nėra galimybės užsikrėsti per mėsą ir pieną, lankantis teritorijose, kur serga gyvuliai.

           Pirmiausiai liga buvo nustatyta Pietų Afrikoje, vėliau daugelyje tropinių šalių. Europoje 2000 m. mėlynojo liežuvio liga buvo nustatyta tarp avių Graikijoje, Balearų salose (Ispanija), Sardinijoje, Sicilijoje, Pietų Italijoje, Korsikoje (Prancūzija). Liga dažnai registruojama Pietų Europoje (cirkuliuoja keletas viruso padermių). 2006 ir 2007 m. buvo protrūkių Centrinėje ir Šiaurės Europoje (Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje).

           Virusas paplitęs 40o šiaurės – 35o pietų platumos juostoje. Serologiškai virusas nustatytas vietovėse, kur randami Culicoides smulkieji mašalai (Afrikoje, Amerikoje, Australijoje, Vidurio Rytų ir Pietų Azijoje, Okeanijoje).

           Pernešėjai gali būti randami daugelyje ES vietovių šiltuoju metų laiku.

           Ligos sukėlėjas yra virusas, kuris priklauso Orbivirus genties Reorvirades šeimai.

           Yra nustatyti 24 viruso serotipai, dažniausiai pasitaiko 2, 4, 8, 9 ir 16 serotipai.

           Europoje virusą dažniausiai platina Culicoides imicola smulkieji mašalai.

           Liga negali plisti tiesioginio sąlyčio tarp gyvulių būdu nesant pernešėjų.

           Ligos klinikiniai požymiai skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies – sunkiausiai serga avys. Galvijams požymiai retai pasireiškia, jie yra infekcijos rezervuaras.

           Ligos požymiai avims: išskyros iš nosies ir akių, seilėtekis, aukšta kūno temperatūra, patinsta burna, galva ir kaklas, gyvūnai šlubuoja, kraujosruvos, odos uždegimas prie ragų ir kanopų, sutrinka kvėpavimas, rečiau pamėlsta liežuvis. Gali žūti 70% ir daugiau bandos, serganti banda būna neproduktyvi (sumažėja mėsos ir vilnos išeiga).

           Ligos požymiai tarp galvijų: išskyros iš nosies, patinsta galva ir kaklas, kojuktyvitas, sutinsta ir išopėja burna, ištinsta speniai, pasireiškia nuovargis, seilėtekis. Galvijams liga kliniškai nenustatoma, patvirtinama laboratoriniais metodais.

          Kontrolė: riboti gyvulių judėjimą ir naikinti pernešėjus, gyvulių vakcinacija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *