Kiti straipsniai

Bluetongue (mėlynojo liežuvio) liga

Š.m. rugsėjo 22 d. Rytų Anglijoje Suffolk vietovėje netoli Ipswich nustatytas pirmas Bluetongue (serotipas 8) ligos atvejis tarp galvijų.

           Bluetongue (mėlynojo liežuvio) liga yra smulkiųjų mašalų (Culicoide midge) pernešama virusinė liga, kuria serga naminiai ir laukiniai atrajojantys gyvuliai (avys, galvijai, elniai, ožkos, kupranugariai). Arkliai ir šunys neserga.

           Žmonės šia liga neserga, nėra galimybės užsikrėsti per mėsą ir pieną, lankantis teritorijose, kur serga gyvuliai.

           Pirmiausiai liga buvo nustatyta Pietų Afrikoje, vėliau daugelyje tropinių šalių. Europoje 2000 m. mėlynojo liežuvio liga buvo nustatyta tarp avių Graikijoje, Balearų salose (Ispanija), Sardinijoje, Sicilijoje, Pietų Italijoje, Korsikoje (Prancūzija). Liga dažnai registruojama Pietų Europoje (cirkuliuoja keletas viruso padermių). 2006 ir 2007 m. buvo protrūkių Centrinėje ir Šiaurės Europoje (Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje).

           Virusas paplitęs 40o šiaurės – 35o pietų platumos juostoje. Serologiškai virusas nustatytas vietovėse, kur randami Culicoides smulkieji mašalai (Afrikoje, Amerikoje, Australijoje, Vidurio Rytų ir Pietų Azijoje, Okeanijoje).

           Pernešėjai gali būti randami daugelyje ES vietovių šiltuoju metų laiku.

           Ligos sukėlėjas yra virusas, kuris priklauso Orbivirus genties Reorvirades šeimai.

           Yra nustatyti 24 viruso serotipai, dažniausiai pasitaiko 2, 4, 8, 9 ir 16 serotipai.

           Europoje virusą dažniausiai platina Culicoides imicola smulkieji mašalai.

           Liga negali plisti tiesioginio sąlyčio tarp gyvulių būdu nesant pernešėjų.

           Ligos klinikiniai požymiai skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies – sunkiausiai serga avys. Galvijams požymiai retai pasireiškia, jie yra infekcijos rezervuaras.

           Ligos požymiai avims: išskyros iš nosies ir akių, seilėtekis, aukšta kūno temperatūra, patinsta burna, galva ir kaklas, gyvūnai šlubuoja, kraujosruvos, odos uždegimas prie ragų ir kanopų, sutrinka kvėpavimas, rečiau pamėlsta liežuvis. Gali žūti 70% ir daugiau bandos, serganti banda būna neproduktyvi (sumažėja mėsos ir vilnos išeiga).

           Ligos požymiai tarp galvijų: išskyros iš nosies, patinsta galva ir kaklas, kojuktyvitas, sutinsta ir išopėja burna, ištinsta speniai, pasireiškia nuovargis, seilėtekis. Galvijams liga kliniškai nenustatoma, patvirtinama laboratoriniais metodais.

          Kontrolė: riboti gyvulių judėjimą ir naikinti pernešėjus, gyvulių vakcinacija.

Čikungunja karštligė informacija keliautojams

          Sukelėjas.           Čikungunja virusas – tai karščiui jautrus RNR virusas, priklauso Togaviridaešeimai. Pirmą kartą išskirtas 1953 m. Tanzanijoje ir Ugandoje. Svarbiausias viruso rezervuaras yra beždžionės.            Plitimo būdas.            Ligos sukėlėją nuo sergančio žmogaus žmogui perneša uodai (Aedes aegypti, albopictus, polynesiensis). Tokie protrūkiai buvo užregistruoti Azijoje. Prancūzijoje Reunion protrūkyje užkrato pernešėjas buvo Aedes albopictus uodai, kurie aktyviausi rytais ir vakarais. Tarp beždžionių ligą platina Aedes furcifer ir africanus.          Epidemiologija.           Čikungunja karštligė yra endeminė liga Afrikos, Pietų Azijos ir Indijos šalyse.           1957–1974 m. susirgimai aprašyti Afrikos šalyse (Pietų Afrikos Respublikoje, Ugandoje, Konge, Nigerijoje, Ganoje, Zimbabvėje). Atlikus gyventojų serologinius tyrimus įrodyta, kad virusas cirkuliuoja Senegale, Burkia Faso, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Kamerune ir Gvinėjoje Bissau.           Neseniai viruso cirkuliacija patvirtinta ir Azijos šalyse – Filipinuose, Malaizijoje, Kombodžoje, Pietinėje Indijoje ir Pakistane. 2005 m. liga nustatyta Komoro salose, vėliau Mauritius ir Mayotte.           2006 m. kovo mėnesį susirgimai išplito Prancūzijos Reunion salose. Susirgimų skaičius išaugo 2005 m. spalio mėnesį. Protrūkis apėmė visą salą, ypač palietė jos pietinę dalį. Iki 2006 metų kovo mėnesio užregistruota apie 212 tūkstančių atvejų. Liga pasireiškė karščiavimu, sąnarių, raumenų ir galvos skausmais, kartais – kraujavimu iš nosies ar dantenų. Nuo protrūkio pradžios Reunion salose užregistruota 148 mirties atvejai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Čikungunja karštlige. Tai dažniausiai vyresnio amžiaus asmenys. Sunkia ligos forma sirgo 130 asmenų, 85 asmenims diagnozė patvirtinta laboratoriškai. Liga pasireiškė meningoencefalitais, centrinės nervų sistemos ir kvėpavimo takų pakenkimo požymiais. Tarp kūdikių iki 28 dienų amžiaus užregistruota 50 susirgimų, iš jų 42 kūdikiams iki 9 dienų amžiaus. 34 atvejais diagnozė patvirtinta laboratoriškai, vienuolikai nustatytas meningoencefalitas.           Nuo 2006 metų sausio mėnesio Čikungunja susirgimai buvo pradėti registruoti Seišelių ir Mauricijaus salose, Madagaskare ir Indijoje. Įvežtiniai atvejai užregistruoti tarp Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Norvegijos, Prancūzijos ir Gajanos turistų. 2007 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais užregistruotas protrūkis (131 atvejis) Italijoje.          Gydymas.           Gydymas tik simptomatinis nesteroidiniais priešuždegiminiais salicilo rūgšties neturinčiais skausmą mažinančiais vaistais.          Profilaktika.           1. Nėščios moterys ir asmenys su sunkiomis lėtinėmis ligomis, prieš vykstant į kelionę, turi konsultuotis su šeimos gydytoju, kad įvertintų riziką ir gautų rekomendacijas apie individualias apsaugos priemones.           Keliaujantys į endemines šalis asmenys turi laikytis šių saugos priemonių:           2. Individualios priemonės:           • Naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų (insekticidais apruoštą tinklą lovai apgaubti, impregnuotą pyretroidu spiralę deginti naktį, išpurkšti insekticidais tamsias patalpų vietas, naudoti uodus atbaidančias medžiagas).           • Vaikams iki 3 mėnesių nerekomenduojama naudoti uodus atbaidančias medžiagas, patariama naudoti insekticidais apruoštus tinklelius lovoms.           3. Bendruomenės priemonės:           • Sumažinti uodų veisimosi vietų (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, jei to padaryti negalima – apruošti lervas naikinančiais chemikalais).           • Ligos paveiktose teritorijose uodus naikinti purškiant insekticidus.

Apie žarnyno infekcinės ligos protrūkį Lazdijų darželyje-mokykloje Vyturėlis

2007 m. rugsėjo 27 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pranešė, kad Lazdijų vaikų darželyje – mokykloje „Vyturėlis“ ūmia žarnyno infekcine liga susirgo 20 vaikų.

           Epidemiologinio tyrimo duomenimis, rugsėjo 25 – 26 dienomis medicinos pagalbos į UAB „Lazdijų sveikatos centras“ kreipėsi 20 vaikų, lankančių Lazdijų darželį – mokyklą „Vyturėlis“. Susirgusiųjų klinikiniai požymiai ir simptomai panašūs: vėmimas, karščiavimas, viduriavimas. Susirgimai užregistruoti keturiose darželio grupėse ir penkiose klasėse. Minėtoje vaikų ugdymo įstaigoje mokosi 289 vaikai.

            Tyrimo metu nustatyta, kad vaikų maitinimui maistas gaminamas darželio – mokyklos „Vyturėlis“ maisto tvarkymo skyriuje, mokyklinio amžiaus vaikai valgo tik pietus.

            Apie įvykį pranešta Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lazdijų skyriui, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui, savivaldybės gydytojai.

            Prelinimariais epidemiologinio tyrimo duomenimis įtariama, kad žarnyno infekcijos protrūkio priežastimi galėjo būti vaikų ugdymo įstaigoje paruoštas maistas. Ligos sukėlėjui nustatyti atliekami klinikinės medžiagos mikrobiologiniai tyrimai. Protrūkio priežastis tiria Alytaus visuomenės sveikatos centro ir Lazdijų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.

Apie šunų platinamas ligas

Nutirpus sniegui, visu savo grožiu išsiskleidžia ne tik šiukšlynai, bet sudygsta ir per žiemą susikaupusios šunų išmatų krūvelės. Tai ne tik akiai nemalonus vaizdelis, bet reiškinys keliantis sveikatai grėsmę, nes per žiemą paliktose krūvelėse gali tūnoti parazitinių ligų sukėlėjų kiaušinėliai ar cistos. Dažniausiai ši problema keliama pavasarį, kuomet labai jau akivaizdžiai visa nešvara bado akis. Lietui nulijus, papūtus vėjeliui, pakaitinus saulutei šunų krūvelės sumažėja ar visai išnyksta, pasislepia po žole, viskas sužaliuoja, sužydi ir žurnalistų aštriai iškelta problema, kaip ir tos krūvelės nuslūgsta, sumažėja, susitraukia. Tačiau ar problema iš tikrųjų išnyksta? Juk šunys vedžiojami ir toliau, jie ir toliau teršia aplinką, bet kas akių nebado, dažniausiai būna užmiršta.

Šunys ir katės su savo išmatomis gali platinti kelias parazitines ligas: toksokarozę, toksoplazmozę, echinokokozę. Labiausiai paplitusi šunų platinama liga yra toksokarozė, tačiau ją gana dideliais žingsniai vejasi viena sunkiausių parazitinių ligų  – echinokokozė. Jei prieš keletą metų, buvo registruojami tik pavieniai šios parazitozės atvejai, tai pastaraisiais metais jau 15 ir daugiau per metus.

Labai sunku aprašyti visus šiuos susirgimus kartu, nes parazitai, sukeliantys šias ligas, yra skirtingi (apvaliosios kirmėlės, kaspinuočiai, pirmuonys), sudėtingi jų vystymosi ciklai, klinika … Tačiau visas šias parazitozes jungia tai, kad jas platina šunys ir katės, kad užsikrėtimo keliai yra panašūs, panašūs yra ir apsisaugojimo būdai.

Detaliau pakalbėsime apie toksokarozę, tuo labiau, kad ja dažniau užsikrečia ir serga vaikai. Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Šuns organizme kirmėlės subręsta iki suaugusių kirmėlių ir patelė kasdien išskiria apie 200 tūkstančių kiaušinėlių. Jie su išmatomis patenka į aplinką. Dirvožemyje kirmėlių kiaušinėliai subręsta ir tampa pavojingi žmonėms ir gyvūnams. Šie kiaušinėliai yra labai atsparūs: po sniegu peržiemoja, nelabai juos veikia ir vasaros karščiai, nebent tiesioginiai saulės spinduliai. Dirvožemyje dalis jų gali išlikti gyvybingi iki 8 metų. Vadinasi, problema ne tik pavasarinė, ji išlieka ištisus metus. Užsikrėtęs šuo yra labai aktyvus infekcijos platintojas. Negydant, šuns organizme kirmėlės gyvena apie 3 mėnesius, taigi vienas užsikrėtęs šuo gali išskirti kelis milijonus kiaušinėlių. Infekciją gali platinti  ir maži šuniukai, kadangi patelė per placentą ir pieną, jei ji serga, užkrečia savo jauniklius. Jau 3–4 savaičių šuniukai su išmatomis į aplinką išskiria parazitų kiaušinėlius.

Patys šunys šiais parazitais užsikrečia prariję subrendusius toksokarų kiaušinius, esančius aplinkoje. Šunis labiausia vilioja išmatų kvapas. Taigi jūsų šuniukas, lakstydamas pasivaikščiojimų metu, nesunkiai susiras kokią krūvelę, ją bakstels nosimi ar išsivolios, ir ant savo kailio parneš parazito kiaušinėlių namo. Net šunų nelaikantys žmonės tokią „dovanėlę“ dažnai parsineša ant batų.

Kadangi toksokarų kiaušinėliai bręsta dirvožemyje, todėl žmogus gali užsikrėsti nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves, net valydamas ar audamasis užterštus batus; vaikai –  žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų išmatų. Net 60–80 procentų visų ligonių sudaro 3–14 metų amžiaus vaikai. Jie dažniau nei suaugę kontaktuoja su žeme, smėliu, kuris yra užterštas toksokarų kiaušinėliais, dažniau bendrauja su gyvūnais, jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, silpnesnė jų imuninė sistema.

Kiekvienais metais visuomenės sveikatos centrų specialistai savo aptarnaujamoje administracinėje teritorijoje atlieka dirvožemio tyrimus ieškodami kirmėlių kiaušinėlių. Tyrimų duomenys tikrai yra nedžiuginantys. Jie rodo, kad smėlio dėžės, ypač daugiabučių namų kiemuose, poilsio zonos dažnai yra užterštos toksokarų kiaušiniais. Aplinkos užteršimas nuolat didėja. Dažnai šeimininkas net nesiteikia pavėdėti savo šunį toliau nuo kiemo, tako ar šaligatvio, o paleidžia, ir šis, nieko nelaukdamas, neria prie smėlio dėžės ar tupia tiesiog prie šaligatvio ar ant jo ir atlieka savo „gamtinius“ reikalus. 

Tokiu būdu mūsų aplinka ir pasidaro netinkama sveikatai. Kartais išėjusios mamos su mažais vaikučiais neturi kur praleisti laiko: kiemai apdergti, smėlio dėžės šiukšlinos, smėlis jose kelerius metus nekeistas.

Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam lervų kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Tačiau ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis. Toksokarozei būdinga ilgai (kelis mėnesius arba kelerius metus) trunkanti ir atsinaujinanti ligos eiga.

Ką daryti, kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo ir nesusirgti?

·                           Eidami pasivaikščioti su šunimi neužmirškite pasiimti maišelio savo augintinio išmatoms surinkti, kad nebūtų teršiama aplinka: vaikų žaidimo aikštelės, smėlio dėžės, poilsio zonos, žaliosios vejos ir kt.

·                           Rūpinkitės savo augintinio švara ir reguliariai jį gydykite nuo parazitų, nes šuo nori būti tik jūsų draugu, o ne ligų platintoju.

·        Neleiskite laižyti šunims veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, nes ant šuns liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių. Echinokokozės atveju kartais pakanka ir vieno kiaušinėlio, kad išsivystytų sunki liga.

·                           Grįžę iš lauko nevaikščiokite po butą nešvariais batais, nusimaukite juos prie durų, nes ant batų dažnai galima parsinešti nepageidaujamų „lauktuvių“.

·                           Neužmirškite labai atidžiai nusiplauti rankų šiltu vandeniu su muilu grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku.

·                           Nevalgykite uogų (netgi surinktų miške), vaisių, daržovių, kad ir užaugintų ekologiškame, švariame, nuosavame sode, prieš tai jų nenuplovę.

·                           Neleiskite vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas eilę metų. Smėlio dėžes reikėtų įrengti saulėtose vietose, idealu būtų, jei jas nakčiai galima būtų uždengti.

·                           Vasarą iškylaujant lauke nukritusio ant žemės maisto geriau nevalgyti, jeigu jo negalima nuplauti. Maistą geriausia laikyti sandariuose induose, apsaugančiuose nuo dulkių, musių, kurios gali ant savo kojų pernešti parazitų kiaušinėlių.

Dėl čikungunja karštligės protrūkio Italijoje

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras š. m. rugsėjo 3 d. gavo pranešimą iš Europos Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklo Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (EWRS) apie užregistruotą Čikungunja karštligės protrūkį Italijoje Emilia Romagna srities Ravenos rajone, kur užregistruota 131 atvejis.

            Susirgimai prasidėjo liepos pirmą dešimtadienį, didžiausias susirgimų skaičius buvo rugpjūčio viduryje. Epidemiologinio tyrimo duomenimis infekcijos šaltinis galėjo būti asmuo, kuris birželio mėn. pabaigoje grįžo iš Pietų Indijos Keraba vietovės.

           Tai pirmas Čikungunja protrūkis Italijoje, anksčiau buvo registruojami tik įvežtiniai atvejai.

           Protrūkis apėmė 2 nedidelius kaimus (4000 gyventojų) prie Cervia vietovės, kur lankosi Italijos ir užsienio turistai, atvyksta daug imigrantų sezoniniams darbams.

           Tarptautiniai ekspertai teigia, kad yra rizika virusui išplisti į kitas Europos šalis, ypač prie Viduržemio jūros, kur palankios klimatinės sąlygos ligos sukėlėjo pernešėjams –Aedes albopictus uodams vystytis.

           Siūlome informuoti Jūsų teritorijose esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistus apie Čikungunja protrūkį Italijoje ir įvežimo į Lietuvą galimybę. Būtina sustiprinti karščiuojančių asmenų diferencinę diagnostiką ir laikytis standartinių saugos reikalavimų, imant ir tvarkant ligonių tiriamąją medžiagą.

           Informaciją apie Čikungunja karštligę keliautojams prašome pateikti visuomenei per vietinę žiniasklaidą.