Iš Adrijos jūros vandens išskirta Vibrio parahaemolyticus “pandeminė” padermė

 Vibrio parahaemolyticus – tai halofiliniai (mėgstantys šarminę terpę) mikroorganizmai (vibrionai), galintys žmonėms sukelti maistu ir per vandenį plintančias žarnyno, žaizdų infekcijas ir septicemijas. 
          Halofiliniai vibrionai gyvena jūrų ir upių žiočių vandenyje, dumblo nuosėdose gali išlikti gyvybingi ir žiemą, o pavasarį bei vasarą, kai vandens temperatūra yra aukštesnė nei 15 laipsnių gali daugintis. Halofiliniai vibrionai dažnai išskiriami iš šiluminiai neapruošto jūros maisto: žuvų, austrių, krabų, valgomųjų moliuskų ir kt. Valgant vibrionais infekuotus ir nepakankamai apruoštus minėtus produktus, galima susirgti ūmiais gastroenteritais, kurie pasireiškia viduriavimu, galvos skausmu, pykinimu, vėmimu ir žarnyno spazmais. V.parahaemolyticus paplitę daugelyje Azijos šalių, tarp jų Kinijoje, Japonijoje, Taivanyje, kur sukėlė 20-60 procentų visų 1991-2003 metais užregistruotų maistu plintančių infekcijų atvejų. Europoje V.parahaemolyticus infekcijos paplitimas nedidelis: sporadiniai protrūkiai buvo registruoti Ispanijoje 1989, 1999, 2004m. bei Prancūzijoje 1997 m. 
          Rečiau V.parahaemolyticus gali sukelti odos infekciją, kai sukėlėjas patenka per atviras žaizdas, maudantis šiltame jūros vandenyje. Buvo užregistruota keletas žaizdų infekcijos ir septicemijos atvejų asmenims su nusilpusiu imunitetu, vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims. Danijoje buvo išaiškinta 7 atvejai odos infekcijos, sukeltos V.parahaemolyticus asmenims, kurie maudėsi Baltijos jūroje. 
          V.parahaemolyticus turi 2 virulentiškumo faktorius – termostabilų hemoliziną (TDH) ir į TDH panašų hemoliziną (TRH). Daugiau nei 90 proc. iš klinikinės medžiagos išskirtų padermių turėjo TDH faktorių. 0,3-3 proc. V.parachaemolyticus padermių, išskirtų iš išorinės aplinkos turėjo TDH ir/ar TRH faktorius. 
          Atliekant atvejų ligoninėse Indijoje (Kalkuta) tyrimus, nustatytas V.parahaemolyticus serotipas O3:K6. Ši aukšto virulentiškumo padermė sudarė 63 proc. visų V.parahaemolyticus klinikinių padermių, išskirtų iš ligonių Kalkutoje 1996 m. rugsėjo – 1997 m. balandžio mėnesį. Tokių klinikinių padermių buvo ir kitose pietų Azijos šalyse ir tarp Japonijos turistų, grįžusių iš šių šalių. Šio serologinio varianto sukelti gastroenteritai nuo 1996 metų buvo registruojami daugelyje Azijos, Amerikos, Afrikos ir Europos šalių. Ši V.parahaemolyticus padermė pavadinta “pandemine“ paderme. Dabar ši taip vadinama “pandeminė“ grupė apima O3:K6, O4:K68, O4:K25, O:K26, ir O1:K netipuotas halofilinių vibrionų padermes. 
          Tarptautinis mokslinis vibrionų tyrimo projektas (VibrioSea) buvo vykdomas Adrijos jūros šiaurėje ir Venecijos lagūnoje 2006 m. birželio – 2007 m. lapkričio mėnesiais. Daugiausiai V.parahaemolyticus buvo išskirta iš jūros vandens, planktono ir nuosėdų šiltuoju metų laiku (gegužės-spalio mėn.). Atlikus detalesnę išskirtų padermių laboratorinę analizę, buvo nustatyta viena padermė, kuri turėjo virulentiškumo geną TDH ir “pandeminį “ markerį geną orf8. 
          Ši padermė buvo išskirta 2007m. gegužės mėn. iš vandens, paimto jūros pakrantėje Caleri vietovėje arti Adige ir Brenta upių žiočių, 500 m nuo kranto. Dabar vykdomi detalesni serologiniai, molekuliniai ir kiti tyrimai, lyginama su kitomis “pandeminėmis” padermėmis, išskirtomis iš aplinkos ir klinikinės medžiagos Europoje ir Azijoje. 
          Tai yra pirma V. parahaemolyticus padermė, išskirta iš vandens Italijoje ir visoje Europoje, kuri turi genetinius markerius būdingus “pandeminei” padermei (TDH, orf8,toxRS/new). Anksčiau “pandeminė” padermė buvo išskirta Ispanijoje Galicijos regione ir Prancūzijoje iš klinikinės medžiagos ar jūros produktų, bet ne iš vandens. 
          Tyrimai rodo, kad potencialus patogeninių halofilinių vibrionų buvimas išorinėje aplinkoje Europoje sudaro riziką žmonių sveikatai, todėl turi būti vykdoma jų priežiūra. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *