Pavasaris metų laikas, kada reikia pakalbėti apie toksokarozę

Atėjus pavasariui, vis dažniau iš už debesies kyšteli saulutė, parskridę paukščiai sudrumsčia žiemai įprastą tylą, bunda medžiai, žemė…. Žmonės patraukia į sodus, daržus, vaikai – į kiemus, sporto aikšteles, mažesnieji įsikuria smėlio dėžėse. Pakaitinus saulutei atbunda ne tik žemė, bet visa, kas gyva ant jos – tai ir skruzdėlytė, vabalėlis, kirminėlis ir dar daug kas, ko mes ir nepastebime, ko ir negalime pastebėti. Atbunda ir tie, kurių mes nelaukiame ir nenorime apie juos nieko žinoti. Vienas iš tokių „agentų 007“ – tai toksokarų kiaušinėliai, kuriuos gali platinti šunys. 
          Šunys su savo išmatomis gali platinti kelias parazitines ligas, tačiau labiausiai Lietuvoje paplitusi šunų platinama liga yra toksokarozė. Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Šuns organizme kirmėlės subręsta iki suaugusių ir išskiria kelis šimtus tūkstančių kiaušinėlių, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Dirvožemyje kirmėlių kiaušinėliai subręsta ir tampa pavojingi žmonėms ir gyvūnams. Šie kiaušinėliai yra labai atsparūs – dirvožemyje gali išlikti gyvybingi kelis metus. Po žiemos, pakilus dirvožemio temperatūrai virš +10°C, kiaušinėliai nubunda ir per kelias savaites subręsta. Vasarą, kai temperatūra yra aukštesnė, jie gali subręsti per 5 dienas. Aišku, per žiemą didžioji dalis kiaušinėlių žūsta, tačiau tie, kurie įsitaiso po sniegu, tarp sudžiūvusios žolės ar lapų, gali atlaikyti ir labai atšiaurias žiemas, nelabai juos veikia ir vasaros karščiai, nebent tiesioginiai saulės spinduliai. 
          Užsikrėtę šunys yra labai aktyvūs infekcijos platintojai – vienas užsikrėtęs šuo gali išskirti kelis milijonus kiaušinėlių. Infekciją gali platinti ir maži šuniukai, kadangi šuns patelė per placentą ir pieną, jei ji serga, užkrečia savo jauniklius. Jau 3–4 savaičių šuniukai su išmatomis į aplinką išskiria parazitų kiaušinėlius. 
          Patys šunys šiais parazitais užsikrečia prariję subrendusius toksokarų kiaušinius, esančius aplinkoje. Šunis labiausia vilioja išmatų kvapas. Taigi jūsų šuniukas, lakstydamas pasivaikščiojimų metu, nesunkiai susiras kokią krūvelę, ją bakstels nosimi ar išsivolios, ir ant savo kailio parneš parazito kiaušinėlių namo. Net šunų nelaikantys žmonės tokią „dovanėlę“ gali parsinešti ant batų. 
          Kadangi toksokarų kiaušinėliai bręsta dirvožemyje, todėl žmogus gali užsikrėsti nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves, net valydamas ar audamasis užterštus batus; vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų išmatų. Net 60–80 procentų visų ligonių sudaro 3–14 metų amžiaus vaikai. Jie dažniau nei suaugę kontaktuoja su žeme, smėliu, kuris yra užterštas toksokarų kiaušinėliais, dažniau bendrauja su gyvūnais, jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, silpnesnė jų imuninė sistema. 
          Kiekvienais metais visuomenės sveikatos centrų specialistai savo aptarnaujamoje administracinėje teritorijoje atlieka dirvožemio tyrimus ieškodami kirmėlių kiaušinėlių. Tyrimų duomenys tikrai yra nedžiuginantys. Jie rodo, kad smėlio dėžės, ypač daugiabučių namų kiemuose, poilsio zonos dažnai yra užterštos toksokarų kiaušiniais. Aplinkos užteršimas nuolat didėja. Dažnai šeimininkas net nesiteikia pavėdėti savo šuns toliau nuo kiemo, tako ar šaligatvio, o paleidžia, ir šis, nieko nelaukdamas, neria prie smėlio dėžės ar tupia tiesiog prie šaligatvio ar ant jo ir atlieka savo „gamtinius“ reikalus. 
          Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam lervų kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Tačiau ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis. Toksokarozei būdinga ilgai (kelis mėnesius arba kelerius metus) trunkanti ir atsinaujinanti ligos eiga. 

          Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?

          • Eidami pasivaikščioti su šunimi neužmirškite pasiimti maišelio savo augintinio išmatoms surinkti, kad nebūtų teršiama aplinka: vaikų žaidimo aikštelės, smėlio dėžės, poilsio zonos, žaliosios vejos ir kt. 
          • Rūpinkitės savo augintinio švara ir reguliariai jį gydykite nuo parazitų. 
          • Neleiskite laižyti šunims veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, nes ant šuns liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių. Kartais pakanka ir vieno kiaušinėlio, kad išsivystytų sunki liga. 
          • Grįžę iš lauko nevaikščiokite po butą nešvariais batais, nusimaukite juos prie durų, nes ant batų dažnai galima parsinešti nepageidaujamų „lauktuvių“. 
          • Neužmirškite labai atidžiai nusiplauti rankų šiltu vandeniu su muilu grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku. 
          • Nevalgykite uogų (netgi surinktų miške), vaisių, daržovių, kad ir užaugintų ekologiškame, švariame, nuosavame sode, prieš tai jų nenuplovę. 
          • Neleiskite vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas eilę metų. Smėlio dėžes reikėtų įrengti saulėtose vietose, idealu būtų, jei jas nakčiai galima būtų uždengti. 
          • Iškylaujant lauke nukritusio ant žemės maisto geriau nevalgyti, jeigu jo negalima nuplauti. Maistą geriausia laikyti sandariuose induose, apsaugančiuose nuo dulkių, musių, kurios gali ant savo kojų pernešti parazitų kiaušinėlių. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *