Tuliaremijos protrūkis Ispanijoje (Castilla y Leon)

           Šiaurės Ispanijos kaimuose nuo šių metų birželio mėnesio buvo registruojami “neaiškios kilmės” karščiavimo atvejai. Vėliau buvo išaiškintas tuliaremijos protrūkis (362 ligos atvejai). Didžioji (80 proc.) dalis atvejų tuliaremijos diagnozė patvirtinta serologiniais metodais (mikroagliutinacijos ir agliutinacijos reakcijomis). 6 proc. atvejų ligoniams išskirta F. tularensis holarctica kultūra, 2 proc. atvejų sukėlėjo genoma nustatyta PGR metodu. Pusei ligonių ligos požymiai pasireiškė liepos 14 d. – rugpjūčio 4 d. 81,4 proc. sirgusiųjų buvo vyrai, 18,6 proc. – moterys. Sirgo visų amžiaus grupių asmenys, 62,5 proc. sirgusiųjų buvo 45–64 m. amžiaus.           33,7 proc. asmenų buvo žemės ūkio darbininkai ar asmenys, kurių darbas susijęs su aplinka(pvz. sodininkai, vandens telkinių prižiūrėtojai ir kt.). Žymi dalis sirgusiųjų turėjo sąlytį su graužikais (23,5 proc.), 16,6 proc. atvejų buvo įsisiurbę pernešėjai, 17,4 proc. atvejų apkandžiojo šunys ar katės, 17,1 proc. lietė vėžius, 10 proc. dažnai vaikščiojo kaimo vietovėse, 9,7 proc. turėjo sąlytį su gyvuliais, 5,8 proc. – tvarkė šiaudus, šieną, mėšlą, 4,4 proc. – lupo kiškiams kailius.           Galima įtarti 2 rizikos veiksnius, kurie sukėlė protrūkį: sukėlėjas pateko per kvėpavimo takus (daugiau nei 60 proc. atvejų išsivystė plaučių ir tifoidinė formos) ir per tiesioginį sąlytį su sukėlėju (išsivystė vietinės ligos formos).           Šiame regione protrūkis buvo užregistruotas ir 1997 m., susirgo 534 asmenys. 2004 m. buvo užregistruota 13 atvejų. Aplinkoje daug kiškių, avių, graužikų ir kt., kurie yra šios infekcijos rezervuaras.           Visuomenei ir asmenims, turintiems didelę riziką užsikrėsti, buvo pateikta informacija apie tuliaremijos profilaktikos priemones:           • vengti sąlyčio su kritusiais, sergančiais ar neįprastai besielgiančiais gyvuliais;
           • nevartoti nešvaraus vandens, gerti tik virintą vandenį;
           • kad apsisaugoti nuo nariuotakojų, naudoti repelentus ir apsauginius rūbus;
           • dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų, naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir laikytis asmens higienos reikalavimų;
           • lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną, mūvėti gumines pirštines;
           • neleisti vaikams liesti negyvų gyvulių;
           • valgyti tik gerai iškeptą/išvirtą laukinių gyvulių mėsą;
           • pajutus ligos požymius, nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *