Vest Nilo karštligė Rumunijoje

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras š.m. rugsėjo 5 d. gavo pranešimą Iš Europos Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklo Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (EWRS) apie rugpjūčio 25 d. užregistruotą Vakarų Nilo karštligės atvejį Rumunijoje. 46 m. ligonis gyvena rytinėje šalies dalyje, inkubacinio laikotarpio metu žvejojo Gropeni gyvenvietėje, iš šalies nebuvo išvykęs. Daugiau sergančiųjų neišaiškinta. 
          Buvo taikytos šios priemonės: 

          • Paimti uodų bandiniai iš aplinkos kur gyvena ir žvejojo ligonis laboratoriniam ištyrimui, virusologiniai tyrimai neigiami; 
          • Vykdoma pacientų su panašiais simptomais paieška ir ištyrimas toje vietovėje, kur ligonis gyvena ir žvejojo; 
          • Vykdomas gyventojų mokymas, kaip apsisaugoti nuo uodų.

          Informacija 
          Vest Nilo karštlige – tai zoonozė (serga gyvūnai ir žmonės). Sukėlėjas – Vest Nilo virusas priklauso Flavivirusų šeimai. Virusas išskirtas 1937 m. Vest Nilo regione Ugandoje. 
          Viruso rezervuaras yra užsikrėtę paukščiai, viruso pernešėjai – uodai Culex spp
          Žmonės užsikrečia įkandus infekuotam uodui. Ligos inkubacinis laikotarpis 3-15 d. Žmogus nuo žmogaus užsikrečia retai, esant glaudžiam sąlyčiui. Nustatyti atvejai, kai infekcija išplito perpilant kraują. 
          Liga pasireiškia į gripą panašiais požymiais – karščiavimu, galvos skausmais, bėrimu ir kt. Kartais pasireiškia sunkesnės formos. 
          Virusas buvo išskirtas iš vabzdžių, gyvūnų ir žmonių daugelyje šalių Afrikoje, Europoje, Vidurio rytuose, Vakarų ir Centrinėje Azijoje, Okeanijoje ir Amerikoje. Europoje nuo 1960 m registruojami pavieniai atvejai ir protrūkiai tarp žmonių ir arklių. 
          Pastaraisiais metais viruso aktyvumas pasireiškė Š. Amerikoje, Kanadoje, Meksikoje, Centrinėje Amerikoje. Protrūkiai registruoti Bukarešte (Rumunija) 1996 m., Volgograde 1999 m., Izraelyje 2000 m., Pietų Prancūzijoje 2003 m., Portugalijoje 2004 m., Čekijoje 1997 m. Sporadiniai įvežtiniai atvejai registruojami keletoje Europos šalių. 
          Tropinio klimato šalyse susirgimai registruojami ištisus metus, vidutinio klimato šalyse – vasaros pabaigoje ir rudenį. Viruso plitimui į kitus regionus įtakos turi paukščių migracija, gyventojų judėjimas, klimato kaita ir kt. faktoriai. 
          Rizika susirgti Vest Nilo karštlige nėra didelė. Daugelis žmonių, kurie turi sąlytį su Vest Nilo karštligės virusu, neturi jokių simptomų, 20 % jaučia panašius į lengvo gripo simptomus ir mažiau nei 1 % išsivysto sunki liga. 
          Tačiau žmonės keliaujantys į šalis kuriose paplitusiosios virusinės hemoraginės karštligės, turėtų saugotis uodų įkandimų:

          • Dėvėti lengvus, šviesius drabužius, kurie uždengia kiek įmanoma daugiau kūno; 
          • Riboti buvimą lauke, esant didžiausiam uodų maitinimosi metui – dažniausiai nuo sutemos pradžios iki aušros – šiuo laiku asmenys dažniausia užsikrečia. Tokiu metu reikia naudoti repelentus; 
          • Repelentus naudoti pagal gamintojo instrukcijas. Repelentai, kurių sudėtyje yra DEET, yra labiausiai efektyvūs; 
          • Patalpos viduje uodų įkandimus galima sumažinti naudojant oro kondicionavimo sistemą, naudojant tinklelius, širmas ant langų ir durų, apipurškiant kambarį insekticidais. Jeigu reikia galima naudoti lovų tinklelius; 
          • Vengti vietų, kur yra daug uodų ar kitų geliančių vabzdžių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *