Nors pasaulinė pandemija jau praeityje, kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip gripas, COVID-19, rinovirusai bei respiracinis sincitinis virusas (RSV), kiekvieną rudenį ir žiemą sugrįžta su nauja jėga. Šių ligų plitimo metu vienas iš paprasčiausių, bet efektyviausių būdų apsaugoti save ir aplinkinius yra tinkamas apsaugos priemonių naudojimas. Gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai visame pasaulyje pabrėžia, kad nors visuomenė priprato prie šių priemonių, daugelis vis dar nesupranta esminių jų veikimo principų. Netinkamai naudojama apsaugos priemonė ne tik nesuteikia norimos apsaugos, bet kartais gali netgi padidinti infekcijos riziką, nes sukuria klaidingą saugumo jausmą.
Ore plintantys lašeliai, kuriuos išskiriame kalbėdami, kosėdami ar čiaudėdami, yra pagrindinis kvėpavimo takų virusų perdavimo kelias. Būtent šiuos drėgmės lašelius ir mikroskopinius aerozolius sulaiko specializuoti filtrai. Tačiau tam, kad ši barjera veiktų nepriekaištingai, būtina žinoti, kuriose situacijose jos naudojimas yra kritiškai svarbus, kaip išsirinkti tinkamą tipą ir, svarbiausia, kokių kasdienių klaidų privaloma išvengti. Siekiant išsklaidyti mitus, išsamiai aptarsime medikų rekomendacijas, kurios padės išsaugoti jūsų ir jūsų artimųjų sveikatą peršalimų sezono metu.
Kada iš tiesų būtina dėvėti medicininę kaukę?
Pasak infekcinių ligų gydytojų, apsauginių priemonių dėvėjimas neturėtų būti aklas ar nuolatinis visose gyvenimo situacijose, kai nėra akivaizdžios rizikos. Vaikštant atvirame lauke, kur cirkuliuoja šviežias oras ir nėra žmonių susibūrimų, apsauga nereikalinga. Visgi, egzistuoja specifinės uždarų patalpų aplinkybės bei sveikatos būklės, kuomet tai tampa ne tik asmeninės higienos, bet ir pilietinės atsakomybės klausimu.
Pagrindinės situacijos ir gydytojų rekomendacijos
- Kai jaučiate peršalimo simptomus: Jei pradedate kosėti, sloguoti, jaučiate gerklės skausmą ar turite pakilusią temperatūrą, bet privalote išeiti iš namų (pavyzdžiui, vykstant į gydymo įstaigą, vaistinę ar prekybos centrą būtiniausių prekių). Šiuo atveju jūs atliekate „šaltinio kontrolę” – saugote kitus žmones nuo jūsų skleidžiamų patogenų.
- Lankantis asmens sveikatos priežiūros įstaigose: Ligoninėse, poliklinikose ar slaugos namuose koncentruojasi pažeidžiamiausi visuomenės nariai. Net jei jaučiatės puikiai, galite būti besimptomis viruso nešiotojas, todėl medikai primygtinai reikalauja pridengti kvėpavimo takus šiose zonose.
- Slaugant sergantį artimąjį namuose: Jei jūsų šeimos narys serga užkrečiama kvėpavimo takų liga, barjeros naudojimas padeda sumažinti riziką užsikrėsti kitiems namiškiams. Apsaugą turėtų dėvėti tiek sergantysis, kai kambaryje yra kitų žmonių, tiek jį slaugantis asmuo.
- Masinio susibūrimo vietose epidemijų metu: Prastai vėdinamame viešajame transporte, perpildytuose prekybos centruose ar koncertų salėse, ypač kai oficialiai fiksuojamas didelis gripo sergamumas, rekomenduojama papildomai apsisaugoti.
- Turint silpną imuninę sistemą: Onkologiniams pacientams, asmenims po organų transplantacijos, sergantiems autoimuninėmis ar lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, gydytojai dažnai pataria naudoti aukšto lygio apsaugą lankantis bet kokiose uždarose erdvėse.
Skirtingi apsaugos lygiai: chirurginės kaukės prieš FFP2 ir FFP3 respiratorius
Dažnai žmonės painioja skirtingų tipų apsaugines priemones, manydami, kad visos jos atlieka tą pačią funkciją. Gydytojai pabrėžia, kad labai svarbu pasirinkti tinkamą apsaugos lygį atsižvelgiant į situaciją, asmeninę riziką ir aplinkos užterštumą virusais. Pagrindinis skirtumas slypi priemonės prigludime prie veido ir filtravimo gebėjimuose.
Tradicinė medicininė (dar vadinama chirurgine) apsaugos priemonė pirmiausia sukurta kaip barjeras, apsaugantis pacientą nuo paties mediko iškvepiamų lašelių. Ji sulaiko didelius lašelius, kuriuos išskiriate, tačiau dėl laisvo prigludimo prie skruostų, aplinkos oras, pilnas mikroskopinių aerozolių, gali lengvai patekti į jūsų kvėpavimo takus pro šoninius plyšius. Todėl ši priemonė yra geriausia tada, kai ją dėvi visi patalpoje esantys žmonės – taip sukuriama kolektyvinė barjera.
Tuo tarpu FFP2 arba N95 tipo respiratoriai yra sukurti taip, kad sandariai priglustų prie veido kontūrų ir filtruotų tiek įkvepiamą, tiek iškvepiamą orą. FFP2 lygio filtrai sulaiko mažiausiai 94 procentus ore esančių dalelių. Gydytojai rekomenduoja rinktis respiratorius tuomet, kai žinote, kad būsite prastai vėdinamoje patalpoje su daug žmonių, arba jei patys priklausote rizikos grupei. Svarbu atkreipti dėmesį, kad respiratoriai su iškvėpimo vožtuvais nerekomenduojami infekcijų kontrolės tikslais, nes jie nefiltruoja jūsų iškvepiamo oro.
Dažniausiai daromos klaidos, kurios paverčia kaukę beverte
Net ir aukščiausios kokybės filtras nepadės, jei jis naudojamas netinkamai. Gydytojai kasdien pastebi šimtus pacientų, darančių tas pačias elementarias klaidas. Šios klaidos ne tik drastiškai sumažina efektyvumą, bet ir paverčia pačią apsaugos priemonę koncentruotu infekcijos šaltiniu, esančiu tiesiai prie jūsų veido.
- Nekaltas nosies atidengimas: Tai pati dažniausia ir pavojingiausia klaida viešumoje. Žmonės dažnai nuleidžia priemonę žemiau nosies „kad būtų lengviau kvėpuoti”. Tačiau kvėpuojant per nosį, virusai laisvai patenka į kvėpavimo takus. Apsauga privalo nuolat ir be išimčių visiškai dengti tiek burną, tiek nosį, tiek smakrą.
- Išorinio paviršiaus lietimas rankomis: Išorinis sluoksnis yra skirtas sulaikyti aplinkos lašelius ir mikroorganizmus. Ten nusėda patogenai. Jei dienos eigoje nuolat liečiate, taisote šį paviršių neplautomis rankomis, o vėliau tomis pačiomis rankomis trinate akis ar liečiate telefoną, jūs tiesiogiai perkeliate virusus į savo organizmą.
- Priemonės nusiėmimas pokalbio metu: Kai kurie asmenys, norėdami atrodyti mandagūs ar tikėdamiesi, kad juos geriau girdės, pokalbio metu nusitraukia apsaugą ant kaklo. Kalbėjimas yra vienas aktyviausių seilių lašelių skleidimo būdų. Būtent artimo kontakto pokalbio metu apsauga yra pati reikalingiausia.
- Daugkartinis vienkartinių priemonių naudojimas: Standartinės mėlynos spalvos apsaugos priemonės yra skirtos naudoti tik vieną kartą. Nešiojant jas kelias dienas iš eilės, medžiaga sudrėksta nuo kvėpavimo, praranda elektrostatines savybes ir tampa itin palankia šilta terpe daugintis bakterijoms ir grybeliams.
- Netinkamas laikymas kišenėje: Nusiėmus apsaugą ją tiesiog įsimesti į kišenę kartu su raktais, monetomis ir nešvaria nosine yra labai nehigieniška. Jei privalote laikinai nusiimti priemonę (pavyzdžiui, norėdami atsigerti vandens), naudokite švarų popierinį rankšluostį arba įdėkite ją į specialų, švarų popierinį maišelį.
Anatomija ir teisingas užsidėjimas bei nusiėmimas
Norint maksimaliai išnaudoti apsauginį potencialą, būtina suprasti, kaip sukurta trijų sluoksnių chirurginė apsauga. Ji turi spalvotą (paprastai mėlyną ar žalią) išorinį sluoksnį, kuris atstumia drėgmę, vidurinį „Meltblown” polimerinį filtruojantį sluoksnį bei baltą vidinį sluoksnį, skirtą sugerti jūsų iškvepiamo oro drėgmę. Sumaišius puses, drėgmė bus kaupiama išorėje, o ne atstumiama.
Žingsnis po žingsnio: kaip teisingai užsidėti
- Higiena: Prieš imant priemonę į rankas, būtina jas kruopščiai nusiplauti su muilu ir šiltu vandeniu (bent 20 sekundžių) arba dezinfekuoti alkoholiniu skysčiu.
- Patikrinimas: Apžiūrėkite, ar ant medžiagos nėra įplyšimų ar gamyklinių defektų. Raskite viršutinį kraštą – tai dalis, kurioje įsiūta lanksti metalinė ar plastikinė vielutė.
- Pritvirtinimas: Suimkite už ausų kilpelių ir užkabinkite jas už ausų. Griežtai užtikrinkite, kad spalvotoji (atstumianti drėgmę) pusė būtų atsukta į išorę, o baltoji liestų veidą.
- Prisitaikymas prie veido: Dviem pirštais tvirtai prispauskite metalinę juostelę prie savo nosies nugarėlės ir formuokite ją išilgai, kad ji idealiai įgautų jūsų nosies formą. Tai esminis žingsnis norint išvengti oro nutekėjimo per viršų.
- Apatinės dalies fiksavimas: Suimkite apatinį kraštą ir patempkite jį žemyn, kad medžiaga išsiskleistų ir visiškai apgaubtų jūsų smakrą iki pat kaklo linijos. Šonai turi būti kuo labiau prigludę prie skruostų.
Saugus nusiėmimas po naudojimo
Nusiimant apsaugą, pagrindinė taisyklė yra kategoriškai neliesti jos priekinės dalies. Priekinė dalis laikoma biologiškai užteršta. Suimkite tik už ausų kilpelių abiem rankomis iš už nugaros/ausų pusės ir atsargiai traukite nuo veido. Nusiimtą priemonę nedelsiant išmeskite į uždarą šiukšliadėžę. Po šio veiksmo privaloma vėl kruopščiai nusiplauti arba dezinfekuokite rankas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie medicinines kaukes
Pacientai dažnai kreipiasi į savo šeimos gydytojus su įvairiais praktiniais klausimais apie kasdienį apsaugos priemonių naudojimą. Siekiant pateikti mokslu pagrįstus atsakymus, žemiau pateikiame svarbiausius dažniausiai užduodamus klausimus ir specialistų atsakymus į juos.
- Kiek laiko galima nešioti vieną medicininę kaukę?
Optimalus nešiojimo laikas yra nuo 2 iki maksimaliai 4 valandų. Tačiau šis laikas gali būti ir trumpesnis, jei dirbate fizinį darbą, intensyviai kalbate arba esate lauke drėgnu oru. Pagrindinis indikatorius, kad atėjo laikas keisti priemonę, yra jos drėgnumas. Kai tik jaučiate, kad vidinė dalis tapo akivaizdžiai drėgna nuo jūsų kvėpavimo, filtras praranda savo elektrostatinį krūvį ir efektyvumą – ją būtina nedelsiant pakeisti sausa. - Ar medžiaginės kaukės yra tokios pat efektyvios kaip medicininės?
Ne. Nors įvairios stilingos medžiaginės alternatyvos buvo populiarios pandemijos pradžioje dėl visuotinio trūkumo, moksliniai tyrimai rodo, kad jų filtravimo efektyvumas yra itin žemas. Medvilnė sulaiko tik didelius seilių lašelius, tačiau laisvai praleidžia smulkius virusų aerozolius. Gydytojai rekomenduoja rinktis tik sertifikuotas vienkartines chirurgines priemones arba FFP2 respiratorius. - Ar prasminga dėvėti dvi kaukes vienu metu (angl. double masking)?
Gydytojai teigia, kad dviejų sluoksnių dėvėjimas turi prasmę tik vienu atveju: ant standartinės mėlynos medicininės kaukės užsidedant tvirtai priglundančią medžiaginę kaukę. Šios praktikos tikslas – ne pridėti papildomą filtrą, bet priversti medicininę kaukę tvirčiau priglusti prie skruostų, sumažinant oro nutekėjimą pro šonus. Tačiau dėvėti du FFP2 respiratorius ar dvi medicinines priemones vieną ant kitos nepatartina – tai tik apsunkina kvėpavimą ir nesuteikia jokios realios naudos. - Ar vaikai privalo naudoti šias apsaugos priemones?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir pediatrų rekomendacijos teigia, kad vaikams iki 2 metų amžiaus dėvėti bet kokias veido uždangas yra pavojinga dėl padidintos uždusimo rizikos, nes kritiniu atveju mažylis negali pats jos greitai nusiimti. Vyresniems vaikams priemonės rekomenduojamos tose pačiose padidintos rizikos situacijose kaip ir suaugusiesiems, ypatingai vizitų pas gydytoją metu. Labai svarbu naudoti specialiai vaikams pritaikyto dydžio priemones, nes per didelė apsauga palieka didžiulius plyšius ir yra neveiksminga. - Ką daryti, jei nešiojant apsaugą nuolat rasoja akiniai?
Akinių rasojimas reiškia vieną dalyką – jūsų iškvepiamas šiltas oras randa neuždarytą plyšį viršutinėje dalyje ir kyla tiesiai į viršų link šaltų akinių stiklų. Tai įrodymas, kad priemonė prigludusi netinkamai. Pagrindinis sprendimas – kur kas stipriau ir tiksliau prispausti metalinę nosies juostelę prie veido kaulų. Taip pat labai padeda akinių rėmelių uždėjimas šiek tiek ant pačios priemonės viršutinio krašto, taip mechaniškai prispaudžiant medžiagą prie odos. Kitas naudingas triukas – prieš dedantis akinius, nuplauti jų stiklus šiltu muiluotu vandeniu ir leisti nudžiūti ore (arba švelniai nusausinti mikropluošto šluoste); muilas sukuria ploną, nematomą plėvelę, apsaugančią nuo kondensato formavimosi. - Ar galima dezinfekuoti vienkartinę kaukę ir naudoti ją dar kartą?
Griežtai ne. Bandymai taupyti purškiant alkoholį, dezinfekantus, virinant vandenį ar net kaitinant priemonę mikrobangų krosnelėje visiškai pažeidžia mikroskopinę filtro pluošto struktūrą. Tokia priemonė galbūt atrodys vizualiai švari, tačiau jos funkcinis efektyvumas ginant nuo virusų bus visiškai sunaikintas. Be to, įkvėpti cheminių dezinfekantų likučiai gali smarkiai sudirginti jūsų plaučius bei nosies gleivinę.
Tvarumas ir atsakingas vienkartinių apsaugos priemonių utilizavimas
Nors asmeninė ir visuomenės sveikata neabejotinai yra aukščiausias prioritetas, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į šių priemonių naudojimo poveikį aplinkai. Milijardai panaudotų vienkartinių kaukių kasmet patenka į sąvartynus, upes ir vandenynus, sukeldami katastrofiškų ekologinių problemų. Kadangi šios priemonės iš tiesų yra pagamintos iš polipropileno – specifinės plastiko rūšies, jos natūralioje gamtoje yra nesuyrančios ir gali išlikti aplinkoje šimtus metų, galiausiai skildamos į pavojingą mikroplastiką.
Gydytojai ir atliekų tvarkymo bei aplinkosaugos specialistai vieningai ragina visuomenę elgtis atsakingai ne tik saugant savo sveikatą, bet ir tvarkant atliekas. Panaudotos medicininės paskirties priemonės jokiu būdu neturėtų būti metamos į plastiko ar popieriaus rūšiavimo konteinerius. Nors jose yra plastiko, jos laikomos potencialiai biologiškai užterštomis atliekomis (ant jų gali būti virusų, bakterijų, grybelių ir žmogaus seilių). Namų sąlygomis tokios priemonės privalo būti išmetamos tik į bendrų, mišrių komunalinių atliekų konteinerius, iš kur jos keliaus į saugų utilizavimą ar sudeginimą.
Dar vienas ypač svarbus žingsnis, kurį griežtai rekomenduojama atlikti prieš išmetant bet kokią veido apsaugą – žirklėmis nukirpti arba tiesiog rankomis nutraukti abiejų pusių ausų kilpeles. Praktika rodo, kad laukiniai gyvūnai, ypač miesto paukščiai, antys bei smulkūs žinduoliai, labai dažnai įsipainioja kojomis ar kaklu į šias tvirtas gumytes. Negalėdami išsilaisvinti, jie patiria sužalojimus ir dažnai žūva. Vienas paprastas sekundės trukmės veiksmas nutraukiant gumytę gali tiesiogine prasme išgelbėti gyvybę gamtoje.
Galiausiai, tiems, kurie nori prisidėti prie išmetamų atliekų mažinimo, patariama tiesiog išmintingai vertinti realią riziką. Vengimas naudoti priemones ten, kur jos neteikia jokios medicininės naudos (pvz., tuščiuose parkuose, nuosavame automobilyje keliaujant vienam), yra geriausias būdas sumažinti atliekų kiekį. Tačiau tose vietose, kur rizika yra reali (gydymo įstaigose, perpildytose erdvėse, turint simptomų), būtina naudoti patikimas, sertifikuotas vienkartines priemones, kurios apsaugo gyvybes, atsisakant neefektyvių, nors ir daugiakartinių, medžiaginių pakaitalų.
