Žiemos rytai dažnai tampa tikru išbandymu dyzelinių automobilių savininkams, ypač kai termometro stulpelis staiga nukrenta gerokai žemiau nulio. Ne vienas vairuotojas yra susidūręs su situacija, kai, įsėdus į atšalusį automobilį ir pasukus užvedimo raktelį, variklis tiesiog atsisako bendradarbiauti. Nors šaltojo sezono metu variklio neužsivedimo priežasčių gali būti ne viena, nuo išsikrovusio akumuliatoriaus iki sutirštėjusių degalų, praktika rodo, kad viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų yra netinkamai veikiančios pakaitinimo žvakės. Skirtingai nei benzininiai varikliai, kuriuose degalų ir oro mišinys uždegamas kibirkštimi, dyzeliniai motorai remiasi aukšta kompresija ir iš to atsirandančiu dideliu karščiu. Kadangi žiemos metu variklio blokas ir įsiurbiamas oras yra itin šalti, vien tik kompresijos nepakanka sklandžiam degalų užsidegimui užtikrinti. Tam reikalingas papildomas šilumos šaltinis degimo kameroje. Jei šis procesas dėl nusidėvėjusių detalių sutrinka, pasekmės gali būti labai nemalonios. Laiku pastebėtas gedimas ir reguliari techninė profilaktika ne tik padeda išvengti rytinio streso, bet ir apsaugo kitus brangius variklio komponentus nuo priešlaikinio nusidėvėjimo.
Kas yra pakaitinimo žvakės ir koks jų vaidmuo dyzeliniame variklyje?
Norint suprasti, kodėl žiemos metu kyla problemų, pirmiausia svarbu išsiaiškinti šių detalių veikimo principą. Pakaitinimo žvakė yra plonas, pieštuko formos kaitinimo elementas, įsuktas į kiekvieną dyzelinio variklio cilindrą arba priešdegiminę kamerą. Jos pagrindinė užduotis – per kelias sekundes įkaisti iki labai aukštos temperatūros, kuri moderniuose automobiliuose gali siekti net 1000 laipsnių Celsijaus ar daugiau. Šiluma perduodama į cilindro vidų, todėl įpurkšti dyzeliniai degalai lengviau išgaruoja ir sklandžiai užsidega suspaudimo metu.
Naujesniuose dyzeliniuose varikliuose pakaitinimo žvakių funkcija neapsiriboja vien tik variklio užvedimu. Siekiant atitikti griežtus Europos Sąjungos ekologijos standartus (Euro 5, Euro 6), šios žvakės veikia ir vadinamuoju pomikaitinimo (angl. post-glowing) režimu. Tai reiškia, kad jos lieka įjungtos dar kelias minutes po to, kai variklis jau dirba. Šis papildomas kaitinimas padeda sumažinti išmetamųjų dūmų kiekį, užtikrina tylesnį variklio darbą, sumažina vibraciją, kol variklis pasiekia darbinę temperatūrą, ir yra kritiškai svarbus kietųjų dalelių filtro (DPF) regeneracijos procesui.
Pagrindiniai simptomai, įspėjantys apie galimus gedimus
Prieš atliekant fizinius matavimus, patys automobilio siunčiami ženklai gali išduoti, kad kaitinimo sistemoje atsirado gedimų. Patyrę mechanikai rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius simptomus:
- Sunkus variklio užvedimas šaltu oru: Tai pats akivaizdžiausias požymis. Jei vasarą automobilis užsiveda iš pusės sūkio, o orui atvėsus starterį tenka sukti vis ilgiau, greičiausiai viename ar keliuose cilindruose trūksta reikiamos šilumos.
- Balti arba pilki dūmai po užvedimo: Jei užvedus variklį išmetimo vamzdis išmeta tankų, šviesų dūmų debesį, tai rodo nesudegusius degalus. Degalai, kurie nepilnai sudegė dėl per žemos temperatūros cilindre, pašalinami per išmetimo sistemą dūmų pavidalu.
- Nelygus variklio darbas ir vibracija: Jei bent viena žvakė neveikia, atitinkamame cilindre degimas nevyksta sklandžiai. Dėl to pirmaisiais momentais po užvedimo variklis dirba netolygiai, kratosi, pulsuoja, o kartais net gali užgesti.
- Mirksinti arba nuolat deganti kontrolinė lemputė: Prietaisų skydelyje esanti spiralės formos lemputė ne tik informuoja apie kaitinimo procesą. Jei ji pradeda mirksėti varikliui dirbant arba nuolat šviečia kartu su Check Engine simboliu, tai yra tiesioginis signalas apie gedimą elektronikoje arba pačiose žvakėse.
- Padidėjusios degalų sąnaudos: Kadangi variklis ilgiau dirba neoptimaliu režimu, o degimo procesas yra neefektyvus, automobilio kompiuteris bando tai kompensuoti purkšdamas didesnį degalų kiekį.
Kaip savarankiškai patikrinti pakaitinimo žvakes naudojant multimetrą?
Jei įtariate, kad atsirado problemų, nereikia iš karto skubėti į servisą. Vienas patikimiausių ir saugiausių būdų patikrinti pakaitinimo žvakių būklę yra jų varžos matavimas. Šiam darbui jums prireiks tik standartinio skaitmeninio multimetro ir bazinių žinių apie tai, kas slypi po variklio gaubtu.
Pasiruošimas diagnostikai
Visų pirma, įsitikinkite, kad automobilio degimas yra išjungtas, o raktelis ištrauktas iš spynelės. Atidarykite variklio dangtį ir nuimkite viršutinę plastikinę apsaugą, kad galėtumėte pasiekti cilindrų bloko viršų. Raskite pakaitinimo žvakes – dažniausiai jos įsuktos netoli degalų purkštukų. Nuo kiekvienos žvakės atsargiai numaukite maitinimo laidą (kartais tai būna bendra maitinimo letenėlė ar atskiri kištukai). Matavimai turi būti atliekami pačiai žvakei neturint kontakto su maitinimo laidais, nes kitaip gausite netikslius rezultatus.
Matavimo procedūra ir rezultatų interpretavimas
- Multimetro paruošimas: Nustatykite multimetrą į varžos (omų, žymimų omega simboliu) matavimo režimą. Pasirinkite mažiausią įmanomą diapazoną, pavyzdžiui, 200 omų, nes veikiančios žvakės varža yra labai maža.
- Matavimo taškai: Vieną multimetro laidą (paprastai juodą) tvirtai prispauskite prie automobilio variklio bloko (tai bus minusas arba masė). Kitą laidą (raudoną) priglauskite prie paties pakaitinimo žvakės galiuko, nuo kurio nuėmėte maitinimo laidą.
- Rezultatų vertinimas: Geros, tinkamai veikiančios standartinės pakaitinimo žvakės varža dažniausiai svyruoja nuo 0.5 iki 2.0 omų. Jei multimetras rodo tokius skaičius, ši detalė yra sveika. Jei ekrane matote begalybę, simbolį OL (Over Limit) arba skaičius yra neįprastai dideli (pvz., virš 10 omų), tai reiškia, kad vidinis kaitinimo elementas yra perdegęs arba pažeistas, ir tokią detalę būtina keisti.
Svarbu paminėti, kad kai kurie naujausių automobilių modeliai naudoja žemos įtampos (pvz., 4.4V ar 5V) keramines pakaitinimo žvakes. Jų varža gali šiek tiek skirtis, todėl visada naudinga pasitikrinti gamintojo specifikacijas. Jokiu būdu nemėginkite tikrinti žvakių tiesiogiai jungdami jas laidais prie akumuliatoriaus, nes galite jas negrįžtamai sugadinti arba patirti nudegimų dėl žaibiško įkaitimo.
Saugus detalių keitimas ir dažniausiai daromos klaidos
Nustačius, kad pakaitinimo žvakė neveikia, jos keitimas daugeliui vairuotojų atrodo kaip paprastas sriegio išsukimo ir įsukimo procesas. Visgi, specialistai įspėja, kad tai viena rizikingiausių procedūrų. Dėl nuolatinio karščio, suodžių ir drėgmės kaitinimo elementai dažnai tiesiog prikepa variklio galvutėje. Bandant žvakę išsukti per jėgą, jos plonas korpusas gali tiesiog nulūžti, o likutis likti variklio bloke. Tokiu atveju laukia labai brangus ir sudėtingas remontas, dažnai reikalaujantis net variklio galvutės nuėmimo.
Norint to išvengti, ekspertai pataria pradėti ruoštis keitimui prieš kelias dienas. Kasdien apipurkškite sriegius specialiu skvarbiuoju skysčiu (WD-40 arba specialiu purškikliu purkštukams bei žvakėms). Keitimo dieną šiek tiek pašildykite variklį – šiltas aliuminio lydinio blokas šiek tiek išsiplečia, taip atlaisvindamas sriegį. Išsukant rekomenduojama naudoti dinamometrinį raktą, nustatytą ties gamintojo nurodyta lūžimo riba. Jei jaučiate, kad sriegis nepasiduoda, nespauskite per jėgą, o dar kartą naudokite chemines priemones ir bandykite žvakę po truputį judinti į abi puses. Naujas detales būtinai sutepkite specialiu aukštai temperatūrai atspariu keraminiu arba vario tepalu ir priveržkite tiksliai pagal gamintojo nurodytą sukimo momentą.
Kiti variklio sistemos elementai, turintys įtakos šaltam užvedimui
Nors perdegęs kaitinimo elementas yra pagrindinis įtariamasis esant blogam užvedimui, kartais problema slypi giliau. Matavimai gali rodyti, kad žvakės varža yra ideali, tačiau automobilis vis tiek nesiveda. Tokiu atveju būtina patikrinti visą valdymo grandinę. Dažnas gedimas yra pakaitinimo žvakių relės arba valdymo modulio perdegimas. Šis elektronikos blokas yra atsakingas už srovės padavimą reikiamu metu ir reikiama trukme. Jei relė sugenda, srovė išvis nepasiekia kaitinimo elementų.
Be to, negalima pamiršti akumuliatoriaus būklės. Dyzeliniam varikliui reikalinga galinga startinė srovė ne tik varikliui prasukti, bet ir toms pačioms žvakėms įkaitinti. Jei akumuliatorius silpnas, elektros energijos tiesiog nepakaks abiem procesams vienu metu. Taip pat verta atkreipti dėmesį į degalų filtrą ir degalų sistemą – sutirštėjęs vasarinis dyzelinas arba filtre susikaupęs vanduo užkirs kelią sklandžiam variklio darbui net ir esant tobulai kaitinimo sistemai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar būtina keisti visas pakaitinimo žvakes vienu metu?
Ekspertai vieningai rekomenduoja keisti visą komplektą, net jei perdegė tik viena detalė. Visos šios sistemos dalys dirba tomis pačiomis sąlygomis ir patiria tokią pat apkrovą. Jei sugedo viena, labai didelė tikimybė, kad artimiausiu metu suges ir kitos. Viso komplekto keitimas vienu metu padeda išvengti pasikartojančių išlaidų už darbą servise ir užtikrina tolygų visų cilindrų kaitinimą.
Kiek laiko vidutiniškai tarnauja šios detalės?
Nors tai priklauso nuo automobilio modelio, vairavimo sąlygų ir variklio būklės, kokybiškos pakaitinimo žvakės paprastai turėtų tarnauti nuo 80 000 iki 120 000 kilometrų. Automobiliuose, kurie dažniausiai važinėja trumpais atstumais mieste, šios detalės dėvisi greičiau, nes joms tenka atlikti daug daugiau kaitinimo ciklų.
Ar galima važiuoti, jei perdegė viena pakaitinimo žvakė?
Taip, varikliui sušilus, automobilis važiuos be didesnių problemų. Tačiau ilgalaikis važinėjimas su perdegusia detale gali turėti rimtų pasekmių. Neužtikrinant pilno degalų sudegimo pirminėse fazėse, suodžiai greičiau užkemša EGR vožtuvą ir DPF filtrą. Be to, sugedusi žvakė ilgainiui stipriau apauga anglies nuosėdomis ir vėliau ją išsukti tampa kur kas sunkiau.
Kodėl prietaisų skydelyje mirksi spiralės simbolis net ir vasarą?
Daugelio gamintojų (ypač VAG grupės – Audi, Volkswagen, Skoda) automobiliuose spiralės formos lemputė atlieka dvigubą funkciją. Nors ji rodo kaitinimo procesą, jos mirksėjimas kelionės metu yra universalus įspėjimas apie variklio valdymo sistemos sutrikimus. Tai gali reikšti sugedusį stabdžių pedalo jutiklį, išmetamųjų dujų sistemos problemas arba turbinos slėgio nuokrypius. Tokiu atveju būtina atlikti kompiuterinę diagnostiką.
Prevencinių priemonių taikymas kasdienėje eksploatacijoje
Norint, kad artėjanti žiema nekeltų papildomo streso, rūpintis automobiliu reikėtų pradėti dar prieš iškrentant pirmajam sniegui. Kokybiškų degalų naudojimas yra vienas iš esminių veiksnių. Žieminis dyzelinas yra atsparesnis kristalizacijai, o specialūs degalų priedai padeda išlaikyti purkštukus ir visą degimo kamerą švarią, mažindami suodžių apnašas ant kaitinimo elementų. Taip pat verta reguliariai atlikti kompiuterinę diagnostiką prijungiant OBD2 skaitytuvą. Daugelis modernių automobilių užfiksuoja pakaitinimo žvakių klaidas kompiuterio atmintyje dar net neparodę įspėjamųjų lempučių skydelyje.
Kitas svarbus aspektas yra akumuliatoriaus priežiūra. Prieš žiemos sezoną patikrinkite akumuliatoriaus įkrovimo lygį bei krovimo sistemos darbą. Užtikrinus, kad sistema gauna optimalią elektros įtampą, variklio valdymo blokas efektyviai valdys pakaitinimo ciklą. Nepamirškite ir variklio alyvos – laiku pakeista ir žemai temperatūrai pritaikyta sintetinė alyva (pavyzdžiui, 5W-30 arba 0W-30) sumažina trintį ir palengvina starterio darbą. Tinkamas dėmesys šioms smulkmenoms lemia sklandų variklio paleidimą, sumažina mechaninių dalių nusidėvėjimą ir užtikrina, kad jūsų transporto priemonė liks patikima net ir atšiauriausiomis meteorologinėmis sąlygomis.
