2022 metų vasario 24-oji visiems laikams įsirėžė į pasaulio istoriją kaip diena, kai modernioje Europoje prasidėjo plataus masto ir neįsivaizduojamo žiaurumo karinis konfliktas. Tą ankstyvą rytą, kai daugelis Ukrainos gyventojų dar ramiai miegojo, dangų perskrodė oro pavojaus sirenos ir pirmieji galingi sprogimai, o nepriklausomos valstybės sienas kirto šimtai tūkstančių priešo karių. Nors įtampa prie sienų buvo kaupiama ne vieną mėnesį, o JAV bei Jungtinės Karalystės žvalgybos institucijos viešai dalinosi detaliais planų žemėlapiais, stengdamosi užkirsti kelią blogiausiam scenarijui, reali ir brutali ataka tapo didžiuliu sukrėtimu tiek patiems ukrainiečiams, tiek visai tarptautinei bendruomenei. Ši diena ne tik pakeitė milijonų žmonių likimus, atėmė nekaltas gyvybes ir privertė mases palikti savo namus, bet ir negrįžtamai perbraižė globalaus saugumo architektūrą, sujungdama laisvąjį pasaulį bendram tikslui ir atskleisdama neįtikėtiną tautos valią gintis.
Pirmosios karo valandos buvo paženklintos chaoso, masinės nežinios ir ypač greitų, gyvybiškai svarbių sprendimų. Visuomenė buvo priversta akimirksniu pereiti iš taikos meto rutinos į išgyvenimo režimą. Dešimtys tūkstančių šeimų slėpėsi šaltose metro stotyse ir namų rūsiuose, o tuo tarpu vyrai ir moterys masiškai plūdo į teritorinės gynybos centrus. Šis staigus virsmas tapo pačiu sunkiausiu išbandymu ne tik Ukrainos valstybei, jos politinei vadovybei ir infrastruktūrai, bet ir Vakarų šalių ryžtui – pasaulis turėjo parodyti, ar iš tiesų sugeba ginti demokratines vertybes susidūrus su atvira karine agresija.
Chronologija: Lemtingas vasario rytas
Pirmieji smūgiai ir raketų atakos
Vasario 24-osios naktį, maždaug 5 valandą ryto vietos laiku, Rusijos prezidentas per valstybinę televiziją paskelbė apie pradedamą vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“. Vos pasibaigus šiam iš anksto įrašytam kreipimuisi, įvairiuose Ukrainos miestuose – nuo sostinės Kyjivo iki Charkivo, Odesos ir Dnipro – pasigirdo pirmieji raketų smūgiai. Šios atakos buvo kruopščiai suplanuotos ir nukreiptos į strateginę reikšmę turinčius taikinius: civilinius ir karinius oro uostus, karines bazes, ginkluotės sandėlius, ryšių mazgus ir oro gynybos sistemas. Agresorius tikėjosi per kelias valandas neutralizuoti Ukrainos pajėgumus gintis iš oro ir sukelti visuotinę paniką, kuri leistų greitai palaužti visuomenės pasipriešinimą.
Rusijos pajėgų įsiveržimo kryptys
Sausumos pajėgos įsiveržė iš kelių skirtingų krypčių vienu metu, demonstruodamos ypač plataus masto operacijos užmojus. Iš šiaurės pusės, per Baltarusijos teritoriją ir Černobylio atskirties zoną, sunkioji karinė technika pajudėjo link Kyjivo, siekiant greitai užimti sostinę, neutralizuoti arba nuversti teisėtai išrinktą valdžią ir pastatyti marionetinį režimą. Ypatingai svarbus mūšis užvirė dėl Hostomelio oro uosto, kur priešo elitiniai desantininkai bandė sukurti placdarmą greitam sostinės šturmui. Rytuose buvo bandoma pralaužti fronto linijas Donbaso regione, kur kovos tęsėsi dar nuo 2014 metų, o pietuose – tūkstantinės pajėgos veržėsi iš aneksuoto Krymo pusiasalio link Chersono, Mykolajivo ir Mariupolio. Šis daugiakryptis ir negailestingas puolimas iš karto parodė tikruosius ketinimus – visišką valstybės suverenumo sunaikinimą.
Tarptautinės bendruomenės šokas ir pirmosios reakcijos
Skubūs Vakarų lyderių pareiškimai
Pasaulio politinė reakcija į šokiruojančius rytinius įvykius buvo žaibiška, vieninga ir griežta. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, Europos Sąjungos institucijų vadovai, Jungtinės Karalystės ir kitų demokratinių valstybių lyderiai nedelsiant pasmerkė neišprovokuotą ir visiškai neteisėtą invaziją. Diplomatinėse kalbose buvo pabrėžiama, kad tai yra ne tik išpuolis prieš taikią kaimyninę šalį, bet ir tiesioginė ataka prieš tarptautine teise pagrįstą pasaulio tvarką, gyvuojančią nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Buvo nuolat kartojama, kad agresorius padarė katastrofišką klaidą, už kurią teks sumokėti milžinišką istorinę ir ekonominę kainą.
Pirmųjų sankcijų paketų priėmimas
Jau pačiomis pirmosiomis karo dienomis Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos paskelbė apie beprecedenčio masto ir griežtumo sankcijas. Nors iš pradžių dar būta dvejonių dėl pačių drastiškiausių priemonių, matant brutalų, į civilius nukreiptą puolimą, sprendimai buvo priimami per kelias valandas, o ne mėnesius. Apribojimai apėmė Rusijos finansų sektorių, aukštųjų technologijų ir karinės pramonės eksportą, oligarchų ir aukščiausių politikų turtą užsienyje bei transporto sferą. Netrukus buvo priimtas istoriniu laikomas sprendimas atjungti pagrindinius Rusijos bankus nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, įšaldytos centrinio banko užsienio valiutos atsargos, o visų Vakarų Europos šalių oro erdvė buvo aklinai uždaryta agresoriaus lėktuvams.
Globalaus pasaulio atsakas: nuo protestų iki humanitarinės pagalbos
Pasaulio visuomenės atsakas buvo ne mažiau galingas nei politinių lyderių sprendimai kabinetuose. Paprasti žmonės įvairiose šalyse reiškė milžinišką solidarumą su kariaujančia tauta, savarankiškai organizavo pagalbos akcijas ir reikalavo savo vyriausybių imtis dar griežtesnių ginkluotės tiekimo ar sankcijų veiksmų.
- Masiniai protestai gatvėse: Didžiuosiuose pasaulio miestuose – Berlyne, Londone, Paryžiuje, Niujorke, Vilniuje, Varšuvoje ir kitur – į centrinės aikštes išėjo šimtai tūkstančių žmonių, nešinų mėlynos ir geltonos spalvų vėliavomis, reikalaujančių sustabdyti karą ir palaikančių Ukrainos žmones.
- Sienų atvėrimas pabėgėliams: Kaimyninės Europos valstybės, tokios kaip Lenkija, Rumunija, Slovakija, ir netrukus visa ES, nedelsiant atvėrė savo sienas nuo karo bėgantiems piliečiams, daugiausiai moterims, vaikams ir senoliams. Buvo supaprastintos visos sienos kirtimo procedūros ir suteiktas laikinosios apsaugos statusas.
- Bendra humanitarinė parama: Visame pasaulyje pradėti masiniai paramos rinkimai – aukojami pinigai ginklams ir šarvuotėms, renkami drabužiai, būtiniausi medikamentai ir ilgo galiojimo maisto produktai. Tūkstančiai europiečių savanoriškai atvėrė savo asmeninių namų duris pabėgėliams.
- Verslo pasitraukimas iš agresoriaus rinkos: Reaguodamos į invaziją ir didžiulį visuomenės spaudimą, šimtai žinomų pasaulinių prekių ženklų, technologijų, maisto pramonės ir paslaugų įmonių paskelbė stabdančios savo veiklą Rusijoje ar visiškai iš jos pasitraukiančios per kelias savaites.
Ukrainos pasipriešinimas ir visuomenės mobilizacija
Prezidento lyderystė lemtingomis dienomis
Vienas iš pačių esminių veiksnių, pakeitusių įvykių eigą ir sužlugdžiusių greito karo planus pirmosiomis invazijos dienomis, buvo pačių Ukrainos lyderių ryžtas ir drąsa. Šalies prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas su visa savo komanda likti Kyjive, nepaisant tiesioginės grėsmės jo gyvybei ir Vakarų šalių siūlymų padėti saugiai evakuotis į užsienį, tapo galingiausiu įkvėpimo šaltiniu visai kariaujančiai tautai. Jo legendine tapusi frazė partneriams, kad jam reikia amunicijos, o ne pavėžėjimo, akimirksniu apskriejo visą laisvąjį pasaulį ir įtvirtino jį kaip nepalaužiamą pasipriešinimo bei laisvės simbolį.
Savanorių gretos ir teritorinė gynyba
Pirmosios karo dienos parodė neįtikėtiną, istorijoje mažai regėtą visuomenės susitelkimą. Prie karinių prievolių ir komplektavimo centrų visoje šalyje nusidriekė kilometrinės savanorių eilės. Vyrai ir netgi moterys iš pačių įvairiausių socialinių sluoksnių, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar ankstesnės karinės patirties, masiškai ėmė į rankas ginklus. Teritorinės gynybos padaliniai buvo formuojami kone kiekvienoje gyvenvietėje per kelias valandas. Vietiniai gyventojai kiemuose gamino tūkstančius Molotovo kokteilių, ardė ir sukinėjo kelių ženklus, kad maksimaliai dezorientuotų besiveržiančią priešo techniką, bei telefonu nuolat teikė žvalgybinę informaciją kariuomenei apie okupantų judėjimo kryptis. Ukrainos vyriausybė taip pat paskelbė apie Tarptautinio legiono įkūrimą, į kurį netrukus atvyko tūkstančiai užsienio savanorių.
Informacinis karas ir žiniasklaidos vaidmuo
Kartu su konvenciniais, krauju aplietais karo veiksmais, nuo pat pirmos sekundės užvirė ir ypač nuožmus informacinis bei kibernetinis karas. Agresorius stengėsi skleisti melą ir dezinformaciją, sėdamas paniką, blokuodamas vietines ryšio linijas ir vykdydamas nesibaigiančias kibernetines atakas prieš Ukrainos valstybines institucijas bei finansų sektorių. Buvo nuolat platinamos melagingos žinios apie neva pabėgusį prezidentą, pasidavusią šalies vadovybę ar masiškai ginklus sudedančią kariuomenę.
Tačiau atvirame technologijų amžiuje slėpti tiesą ir vykdyti slaptą karą tapo nebeįmanoma užduotimi. Civiliai gyventojai savo išmaniaisiais telefonais masiškai filmavo ir fotografavo okupantų daromus karo nusikaltimus, žemai skrendančias raketas, tankų kolonas ir sugriautus gyvenamuosius namus. Ši vizuali medžiaga akimirksniu atsidurdavo socialiniuose tinkluose, pasiekdama tarptautinę žiniasklaidą. Atvirų šaltinių žvalgybos profesionalai (OSINT) visame pasaulyje kruopščiai analizavo kiekvieną vaizdo įrašą, geolokuodami įvykius ir griaudami priešo propagandos kuriamus mitus. Be to, tarptautinės programišių grupuotės ir savanoriai IT specialistai paskelbė asmeninį virtualų karą agresoriui, nuolatos nulauždami propagandinės televizijos kanalus ir nutekindami slaptus duomenis.
Poveikis pasaulio ekonomikai ir saugumo architektūrai
Plataus masto konfliktas Europos širdyje turėjo neatidėliotinų, pragaištingų pasekmių visai planetai ir sugriovė iliuziją apie amžiną taiką. Nors ginkluoti veiksmai vyko lokalizuotoje teritorijoje, politinės ir ekonominės smūgio bangos nuvilnijo per visus žemynus, priversdamos šalis drastiškai peržiūrėti savo strategijas.
- Pasaulinė energetinė krizė: Finansų rinkose kilo milžiniška panika dėl naftos ir gamtinių dujų tiekimo stabilumo. Tai lėmė labai staigų energijos išteklių kainų šuolį visame pasaulyje, o Europos šalys priėmė negrįžtamus strateginius sprendimus per rekordiškai trumpą laiką atsikratyti dešimtmečius trukusios priklausomybės nuo rusiškų energetinių išteklių.
- Maisto tiekimo grandinių griūtis: Ukraina istoriškai yra viena didžiausių grūdų ir saulėgrąžų aliejaus eksportuotojų planetoje. Ukrainos jūrų uostų blokada Juodojoje jūroje sutrikdė laivybą, sukėlė realią bado ir maisto trūkumo grėsmę Afrikos bei Artimųjų Rytų šalyse, taip pat prisidėjo prie maisto produktų kainų infliacijos visame pasaulyje.
- NATO aljanso atgimimas ir plėtra: Šis brutalus karas išsklaidė visas abejones dėl NATO aljanso egzistavimo prasmės. Aljansas ne tik masiškai sustiprino savo rytinį flangą, atsiųsdamas kur kas daugiau pajėgų ir technikos į Baltijos šalis bei Lenkiją, bet ir sulaukė naujų narių prašymų. Ilgą laiką griežto neutraliteto besilaikiusios Suomija ir Švedija nedelsdamos nusprendė prisijungti prie šio gynybinio bloko.
- Gynybos biudžetų drastiškas didinimas: Visos Europos valstybės, pagaliau supratusios realią konvencinio, tankais ir artilerija paremto karo grėsmę kaimynystėje, radikaliai pakeitė savo ilgaamžę gynybos politiką. Vyriausybės įsipareigojo ženkliai padidinti nacionalines išlaidas kariuomenei, gamybos pajėgumams ir moderniai, inovatyviai ginkluotei.
Dažniausiai užduodami klausimai apie karo Ukrainoje pradžią
Kokią tikslią dieną ir kelintą valandą prasidėjo plataus masto karinė invazija?
Plataus masto invazija oficialiai prasidėjo 2022 metų vasario 24 dieną. Pirmieji raketų sprogimai ir oro pavojaus sirenos Ukrainos miestuose nuaidėjo maždaug 5:00 valandą ryto vietos laiku. Tai įvyko iš karto po to, kai buvo transliuojamas iš anksto įrašytas agresoriaus lyderio kreipimasis apie pradedamą karinę operaciją.
Koks buvo pagrindinis Rusijos deklaruotas tikslas pradedant šį puolimą?
Savo oficialioje propagandoje agresorius nepagrįstai teigė, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios deklaruojamas tikslas buvo Ukrainos visiškas „demilitarizavimas“ ir vadinamoji „denacifikacija“, taip pat tariamas siekis apsaugoti Donbaso regiono gyventojus. Tačiau atvirai matomi kariniai veiksmai prieš civilius parodė, kad tikrasis tikslas buvo nuversti teisėtą ir demokratiškai išrinktą šalies vyriausybę, panaikinti Ukrainos valstybingumą bei perimti jos kontrolę.
Kaip demokratinis pasaulis reagavo per pačias pirmąsias valandas ir dienas?
Vakarų pasaulio reakcija buvo išskirtinai greita ir smerkianti. Europos Sąjungos ir JAV lyderiai nedelsdami pasmerkė invaziją, įvedė beprecedenčio masto ekonomines, finansines ir technologines sankcijas, kurios paralyžiavo dalį agresoriaus ekonomikos. Tuo pat metu milijonai žmonių įvairiose šalyse išėjo į masinius protestus gatvėse, o kaimyninės Europos valstybės atvėrė savo sienas ir širdis milijonams nuo bombardavimų bėgančių ukrainiečių pabėgėlių.
Kodėl per pirmąsias dienas Ukrainos kariuomenė nesugruvo, kaip to tikėjosi agresorius?
Nors priešo kariuomenė buvo vertinama kaip viena didžiausių pasaulyje ir turėjo akivaizdų kiekybinį pranašumą ginkluotės srityje, Ukraina pademonstravo itin aukštą kovinę dvasią, taktinį lankstumą ir visuotinį pasipriešinimą. Prie to ypatingai prisidėjo Ukrainos vadovybės sprendimas nepabėgti iš sostinės, greita civilinės visuomenės mobilizacija į savanorių bei teritorinės gynybos gretas ir nuo 2014 metų sistemingai laisvojo pasaulio padedama modernizuota, mūšių užgrūdinta kariuomenė.
Ar partneriai iš Vakarų šalių nuo pat pirmos dienos teikė karinę pagalbą gynybai?
Dar prieš prasidedant plataus masto atakai, kelios NATO valstybės jau buvo atsiuntusios kritiškai svarbios gynybinės ginkluotės – modernių nešiojamų prieštankinių ir priešlėktuvinių sistemų. Tačiau iš karto po vasario 24-osios įvykių karinės paramos tiekimas palaipsniui įgavo milžinišką pagreitį. Nors iš pradžių daugelis Vakarų šalių dvejojo dėl sunkiosios ginkluotės – tokios kaip tankai ar tolimojo nuotolio raketos – perdavimo, bijodamos tiesioginės konflikto eskalacijos ir įsikišimo, matant itin sėkmingą, herojišką ir nepalaužiamą Ukrainos žmonių gynybą, šis baimės barjeras greitai lūžo, ir paramos apimtys dramatiškai išaugo.
