Lietuvoje jau kurį laiką galiojantis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis, visuomenėje geriausiai žinomas kaip automobilių taršos mokestis, iš esmės pakeitė daugelio vairuotojų įpročius. Šis finansinis mechanizmas buvo sukurtas ir įdiegtas siekiant ne tik papildyti valstybės biudžetą, bet ir tiesiogiai paskatinti gyventojus bei verslą rinktis aplinkai draugiškesnes, mažiau anglies dioksido (CO2) į aplinką išskiriančias transporto priemones. Vairuotojams, planuojantiems įsigyti naują ar naudotą automobilį, itin svarbu detaliai suprasti, kaip šis mokestis veikia, kokiais tiksliais atvejais jo mokėjimas yra privalomas ir, žinoma, kokios galioja taikomos išimtys. Šios žinios padeda ne tik tiksliai susiplanuoti numatomą automobilio pirkimo biudžetą, bet ir išvengti nemalonių finansinių staigmenų lankantis „Regitros“ padalinyje. Nors iš pradžių šis mokesčio įvedimas kėlė daug viešų diskusijų ir nepasitenkinimo, ilgainiui tapo akivaizdu, kad tai yra neišvengiamas ir strategiškai svarbus žingsnis link tvaresnio judumo sistemos bei Europos Sąjungos iškeltų žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
Valstybės sprendimas apmokestinti labiausiai aplinką teršiančius automobilius remiasi tarptautiniu mastu pripažintu principu – „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad asmenys, kurių eksploatuojamos transporto priemonės daro didžiausią neigiamą poveikį oro kokybei, žmonių sveikatai ir pasauliniam klimatui, turi prisiimti solidariai didesnę finansinę naštą. Visgi, teisinėje bazėje numatytas ir lankstumas – egzistuoja labai aiškios, įstatymais apibrėžtos taisyklės, nustatančios, kada mokesčio visiškai išvengiama. Praktikoje vairuotojai susiduria su pačiomis įvairiomis ir kartais painiomis situacijomis: nuo automobilių paveldėjimo procedūrų iki lizingo sutarčių užbaigimo. Todėl kiekvienam esamam ar būsimam automobilio savininkui tiesiog būtina atidžiai įsigilinti į šio teisinio reguliavimo niuansus.
Kas yra automobilių taršos mokestis ir kaip jis apskaičiuojamas?
Automobilių taršos mokestis, teisiškai ir oficialiai vadinamas motorinės transporto priemonės registracijos mokesčiu, yra vienkartinis valstybinis mokestis, kurį privaloma sumokėti kiekvieną kartą registruojant transporto priemonę naujo savininko (ar valdytojo) vardu. Pagrindinis ir pats svarbiausias kriterijus, lemiantis šio mokesčio dydį bei jo taikymą apskritai, yra automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis, tenkantis vienam nuvažiuotam kilometrui. Svarbu įsiminti, kad šis mokestis pradedamas taikyti tik tuomet, kai jūsų registruojamo automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija nustatytą neapmokestinamąją 130 gramų kilometrui (g/km) ribą. Jei jūsų pasirinktas, perkamas ar iš užsienio įvežamas automobilis išmeta 130 g/km ar mažiau, šio mokesčio jums mokėti nereikės visiškai, nepriklausomai nuo automobilio amžiaus.
Mokesčio dydis apskaičiuojamas ne vien pagal pliką CO2 emisijos skaičių, bet ir tiesiogiai atsižvelgiant į automobilio naudojamą degalų rūšį. Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra aiškiai išskirtos trys pagrindinės degalų kategorijos, kurioms taikomi skirtingi apmokestinimo tarifai: benzinas, dyzelinas ir dujos. Praktikoje dyzelinėms transporto priemonėms taikomi patys aukščiausi, griežčiausi tarifai. Taip yra todėl, kad dyzeliniai varikliai, be paties CO2, į aplinką gausiai išmeta ir kitas sveikatai ypač pavojingas medžiagas – kietąsias daleles bei azoto oksidus. Benzininiams automobiliams taikomi vidutinio lygio tarifai, o transporto priemonėms, varomoms dujomis (įskaitant hibridines sistemas su benzinu ir dujomis), taikomi patys mažiausi tarifai iš visų iškastiniu kuru varomų automobilių. Šiuo mechanizmu valstybė siunčia labai aiškų signalą rinkai: taršiausių senų dyzelinių automobilių pirkimas ir eksploatacija tampa vis brangesnė, o alternatyvūs, švaresni degalai yra aktyviai skatinami.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai automobilio CO2 emisijos rodiklis nėra oficialiai nurodytas transporto priemonės techniniame pase ar gamintojo atitikties sertifikate. Tai ypač aktualu perkant gerokai senesnius automobilius arba transporto priemones, importuotas iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų. Tokiais atvejais valstybės įmonė „Regitra“ naudoja specialias, įstatyme griežtai įtvirtintas formules emisijai apskaičiuoti vietoje. Šiose kompleksinėse formulėse vertinami tokie techniniai transporto priemonės parametrai kaip bendra automobilio masė, variklio maksimali galia, išreikšta kilovatais, bei sumontuotos pavarų dėžės tipas (mechaninė ar automatinė). Būsimieji savininkai turėtų labai atidžiai įvertinti tai, kad apskaičiuojant pagal formulę gautas CO2 kiekis gali skirtis nuo to, kuris būtų nustatytas idealiomis laboratorinėmis sąlygomis. Būtent todėl visuomet rekomenduojama prieš atiduodant pinigus už automobilį, pasidomėti jo techniniais duomenimis ir pasinaudoti viešai prieinamomis preliminaraus mokesčio skaičiuoklėmis internete.
Tikslios situacijos: kada privaloma sumokėti šį mokestį?
Tarp vairuotojų vis dar gajus mitas, kad taršos mokestis taikomas ir mokamas tik tuomet, kai automobilis pirmą kartą įvežamas į Lietuvą iš užsienio valstybių. Iš tiesų, įstatymas numato gerokai daugiau konkrečių situacijų, kurioms esant atsiranda neatšaukiama prievolė atverti piniginę. Pagrindinė teisinė taisyklė yra ta, kad registracijos mokestis mokamas keičiantis transporto priemonės valdytojui, tačiau gyvenime pasitaiko įvairių specifinių aplinkybių.
- Pirma kartą registruojant automobilį Lietuvoje: Visiškai nesvarbu, ar jūs perkate visiškai naujutėlaitį automobilį iš oficialaus gamintojo salono, ar atsivežate asmeniniam naudojimui naudotą transporto priemonę iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ar bet kurios kitos pasaulio valstybės. Jei šis konkretus automobilis anksčiau niekada nebuvo registruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, pirminės registracijos metu jam bus pritaikytas taršos mokestis (jei viršijama emisijos riba).
- Keičiantis automobilio savininkui šalies viduje: Jeigu jūs perkate jau Lietuvoje eksploatuotą, naudotą automobilį iš kito Lietuvos gyventojo, kaimyno ar įmonės, perregistruojant jį jūsų (naujojo savininko) vardu, jums taip pat iš naujo bus pritaikytas ir apskaičiuotas taršos mokestis. Tai tiesiogiai reiškia, kad tas pats automobilis per savo visą gyvavimo ir naudojimo ciklą Lietuvoje gali būti apmokestintas net kelis kartus, jei jis dažnai eina iš rankų į rankas.
- Po lizingo sutarties pabaigos tampant savininku: Kai naujas ar naudotas automobilis perkamas pasinaudojant lizingo paslaugomis, oficialus jo savininkas dokumentuose dažniausiai yra lizingo bendrovė (bankas), o jūs esate nurodytas tik kaip valdytojas. Išmokėjus visas lizingo įmokas ir galiausiai perregistruojant automobilį savo vardu kaip pilnateisiam ir vieninteliam savininkui, jums vėlgi tenka susidurti su įprasta registracijos procedūra. Šios procedūros metu atsiras prievolė sumokėti taršos mokestį, nebent konkrečiai transporto priemonei yra taikomos įstatyme numatytos išimtys.
- Atkuriant panaikintą registraciją naujo asmens vardu: Jei automobilis buvo anksčiau išregistruotas (pavyzdžiui, ilgą laiką nenaudotas, nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ar nepratęstas civilinės atsakomybės draudimas), jį iš naujo registruojant lygiai to paties buvusio savininko vardu, mokestis nėra taikomas. Tačiau, jei po išregistravimo automobilį perka ir registruoja naujas asmuo – prievolė sumokėti mokestį tampa aktyvi.
Mokėjimo procesas ir terminai
Automobilių taršos mokesčio sumokėjimo procesas yra neatsiejamai ir glaudžiai susietas su pačia transporto priemonės registracijos procedūra. Reikia žinoti, kad šio mokesčio absoliučiai neįmanoma sumokėti dalimis, išsimokėtinai ar atidėti jo mokėjimą vėlesniam laikui. Jis turi būti sumokėtas lygiai tuo pačiu momentu, kai kreipiatės į valstybės įmonę „Regitra“ dėl transporto priemonės įregistravimo ar savininko keitimo fiksavimo. Jei registraciją atliekate patogiai, elektroniniu būdu per e-paslaugų sistemą, išmanioji sistema automatiškai, remdamasi duomenų bazėmis, apskaičiuos jums mokėtiną sumą. Tuomet ji paprašys šią sumą apmokėti per jūsų naudojamą elektroninę bankininkystę bendru mokėjimu kartu su visais kitais privalomais registracijos mokesčiais (už numerio ženklus, registracijos liudijimo blanką ir kt.). Be pilno šio mokesčio sumokėjimo registracijos procesas sistemoje tiesiog nebus užbaigtas, o jūs negalėsite su šia transporto priemone legaliai išvažiuoti į viešąjį eismą.
Kam taikomos išimtys: kas gali nemokėti taršos mokesčio?
Nors iš pirmo žvilgsnio mokesčio taikymo taisyklės gali pasirodyti itin griežtos ir visaapimančios, įstatymų leidėjai dokumentuose numatė ir patvirtino nemažai svarbių išimčių. Šiomis išimtimis siekiama apsaugoti socialiai pažeidžiamas visuomenės grupes, skatinti inovacijas, perėjimą prie švarių technologijų bei išsaugoti svarbų istorinį technikos paveldą. Išimtys taikomos tiek tam tikroms konkrečioms transporto priemonių kategorijoms, tiek specifinėms savininkų grupėms.
- Elektromobilių ir vandeniliu varomų automobilių savininkams: Visiškai aplinkos neteršiančios transporto priemonės, kurios yra varomos tik elektros energija (baterijomis) arba pažangiu vandeniliu, yra šimtu procentų atleistos nuo šio mokesčio mokėjimo. Tai yra pamatinė ir svarbiausia valstybės strategijos dalis, siekiant paskatinti masinį visuomenės perėjimą prie nulinės emisijos asmeninio transporto.
- Istorinių transporto priemonių savininkams: Klasikiniams automobiliams, kuriems po ilgų patikrų yra išduoti specialūs istoriniai numerio ženklai ir kurie oficialiai pripažinti kaip turintys nacionalinę ar tarptautinę istorinę vertę, šis mokestis visiškai netaikomas.
- Laikinai registruojamų transporto priemonių savininkams: Jei automobilis Lietuvoje registruojamas tik laikinai (pavyzdžiui, tranzitui, trumpiems bandymams ar išvežimui iš šalies pardavimui užsienyje), taršos mokesčio mokėti nereikia. Taip yra todėl, kad tokia transporto priemonė nebus nuolat eksploatuojama Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nedarys ilgalaikės žalos vietos aplinkai.
- Diplomatiniam korpusui ir organizacijoms: Transporto priemonėms, kurios registruojamos užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, oficialių konsulinių įstaigų ar pripažintų tarptautinių organizacijų vardu, taikomos įprastos diplomatinės mokesčių išimtys, numatytos tarptautinėje teisėje bei konvencijose.
- Automobilio paveldėjimo atvejais: Perregistruojant transporto priemonę po savininko mirties teisėtiems paveldėtojams, registracijos mokestis netaikomas. Šia nuostata siekiama humaniškų tikslų – neapkrauti artimojo netekusių ir gedinčių žmonių papildoma, netikėta finansine našta. Registruojant tokį automobilį, „Regitroje“ tiesiog būtina pateikti paveldėjimo teisę patvirtinančius notaro dokumentus.
Nuolaidos ir išimtys neįgaliesiems
Ypatingas ir labai svarbus dėmesys registracijos mokesčio įstatyme yra skiriamas asmenims, turintiems negalią. Neįgaliesiems specialiai pritaikytos transporto priemonės, kuriose gamykliškai ar sertifikuotose dirbtuvėse sumontuota speciali rankinio valdymo įranga, keltuvai vežimėliams ar kurios kitaip techniškai adaptuotos asmenų su judėjimo negalia poreikiams, yra visiškai atleidžiamos nuo taršos mokesčio. Tačiau lengvatos tuo nesibaigia. Net ir visiškai standartinėms, niekaip nepritaikytoms transporto priemonėms gali būti taikoma visiška lengvata, jei tokį automobilį savo vardu registruoja asmuo, turintis nustatytą darbingumo lygį, atitinkantį įstatyme aiškiai numatytas ribas (dažniausiai tai asmenys, turintys labai mažą darbingumo procentą ar sunkų neįgalumą). Nepaisant to, labai svarbu atkreipti dėmesį į apsaugos nuo piktnaudžiavimo mechanizmą: ši lengvata gali būti pritaikyta tik vienam vieninteliam lengvajam automobiliui, registruojamam to paties neįgalaus asmens vardu. Todėl piktnaudžiauti šia socialine sistema, masiškai registruojant galingus automobilius kitų asmenų (neįgaliųjų) vardu, tiesiog nepavyks.
Specialios sąlygos senoviniams ir istoriniams automobiliams
Klasikinių ir istorinių automobilių kolekcionieriai bei entuziastai priimant įstatymą taip pat buvo išgirsti. Argumentacija čia labai paprasta: kadangi tokie unikalūs automobiliai dažniausiai yra kruopščiai saugomi garažuose, nenaudojami kasdienėms kelionėms į darbą ar parduotuvę, o išvažiuoja į gatves tik per specialias šventes, parodas ar ramius savaitgalio pasivažinėjimus, jų bendras realus poveikis Lietuvos aplinkai per metus yra absoliučiai minimalus. Norint sėkmingai pasinaudoti šia išimtimi, jokiu būdu neužtenka fakto, kad automobilis būtų tiesiog labai senas ar techniškai nusidėvėjęs. Jis privalo atitikti griežtus kriterijus ir turėti oficialų istorinės motorinės transporto priemonės statusą. Šis statusas patvirtinamas tik atitinkamų istorinės technikos asociacijų išduotais oficialiais vertinimo aktais. Tokiems automobiliams išduodami ir specialūs istoriniai numerio ženklai, kurie Lietuvoje išsiskiria tamsiai ruda spalva ir specifiniu formatu. Tik sėkmingai įvykdžius šias griežtas biurokratines vertinimo procedūras, klasikinis automobilis gali būti registruojamas nemokant jokio taršos mokesčio.
Kaip sumažinti mokėtiną sumą ir pasirinkti aplinkai draugiškesnį transportą
Jei vis dėlto jūsų poreikių neatitinka elektromobiliai ir tvirtai planuojate pirkti automobilį su tradiciniu vidaus degimo varikliu, tačiau norite protingai minimizuoti valstybei mokamus mokesčius, pagrindinis patarimas yra vienas – atidžiai ir be skubėjimo analizuoti oficialius techninius duomenis dar prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Visų pirma, rinkitės automobilius su mažesnio darbinio tūrio varikliais, kurie yra technologiškai pažangesni ir efektyvesni. Puiki, kompromisinė alternatyva šiuo atveju yra hibridiniai automobiliai. Nors jie faktiškai turi vidaus degimo variklį (benzininį ar dyzelinį) ir įprastai mokestis jiems yra taikomas pagal bendrą tvarką, jų oficiali ir testuojama CO2 emisija labai dažnai yra gerokai mažesnė nei lygiai to paties dydžio standartinių automobilių. Tai ypač aktualu, jei pasirenkate iš išorės įkraunamą hibridą (angl. plug-in hybrid). Tokio tipo transporto priemonių emisija, važiuojant mišriu režimu, gali neviršyti ir 50 g/km – tokiu idealiu atveju mokesčio išvengsite visiškai, nes nebus peržengta 130 g/km riba.
Taip pat labai verta iš anksto pasidomėti galimybėmis rinktis alternatyvius degalus, pavyzdžiui, įsirengti suskystintų naftos dujų (LND) įrangą. Atkreipkite dėmesį, kad mokestis visada skaičiuojamas ir mokamas registracijos momentu pagal tuometinius gamyklinius ar registruotus parametrus. Jei jūs perkate automobilį, kuriame jau yra oficialiai įregistruota veikianti dujų įranga (dokumentuose nurodyti kombinuoti degalai – benzinas/dujos), šiai transporto priemonei bus pritaikytas pats mažiausias įmanomas taršos koeficientas, lyginant su lygiai tokiu pat vien tik benzinu ar dyzelinu varomu analogu. Vairuotojai turėtų mokytis sąmoningai vertinti ne tik patrauklią pradinę naudoto automobilio kainą turguje, bet ir visus būsimus mokesčius, draudimo įmokų išlaidas bei numatomas kasdienes degalų sąnaudas. Ilgalaikėje trejų ar penkerių metų perspektyvoje iš pradžių brangesnis, bet gerokai ekologiškesnis automobilis beveik visada tampa finansiškai protingesniu ir labiau atsiperkančiu sprendimu.
Dažniausiai užduodami klausimai apie taršos mokestį
Siekiant išsklaidyti bet kokias visuomenėje kylančias abejones ir tiksliai atsakyti į pačius konkrečiausius vairuotojams kylančius klausimus, žemiau pateikiame detalius paaiškinimus į pačias dažniausias situacijas, su kuriomis reguliariai susiduria Lietuvos gyventojai, planuodami savo transporto priemonės registraciją.
Ar taršos mokestis Lietuvoje yra mokamas kasmet, kaip tai daroma kai kuriose kitose Vakarų Europos šalyse?
Ne, Lietuvoje šiuo metu teisės aktais yra įtvirtintas ir taikomas tik vienkartinis motorinės transporto priemonės registracijos mokestis. Jį jums reikės sumokėti tik vieną vienintelį kartą – būtent tuo momentu, kai automobilis yra oficialiai registruojamas jūsų vardu. Tol, kol jūs asmeniškai esate šio automobilio savininkas ir jo neparduodate kitam asmeniui, jokių papildomų metinių taršos mokesčių valstybei mokėti nereikia. Vis dėlto, reikėtų turėti omenyje, kad politiniame lygmenyje ir įvairiose ministerijose nuolat vyksta aktyvios diskusijos apie galimą reguliaraus metinio mokesčio įvedimą ateityje, todėl ši stabili situacija ilguoju laikotarpiu gali pasikeisti.
Kur galiu greitai ir patikimai pasitikrinti, kokio tikslaus dydžio mokestis bus taikomas mano norimam pirkti automobiliui?
Pats patikimiausias, greičiausias ir nieko nekainuojantis būdas yra pasinaudoti oficialia valstybės įmonės „Regitra“ interneto svetainėje viešai prieinama taršos mokesčio skaičiuokle. Į specialius laukelius įvedus jūsų nusižiūrėto automobilio CO2 emisijos kiekį (kurį galite rasti užsienio registracijos liudijime) ir pasirinkus degalų tipą, sistema jums iškart pateiks absoliučiai tikslią sumą eurais. Jei dokumentuose CO2 kiekio rasti nepavyksta ir jo tiesiog nežinote, toje pačioje skaičiuoklėje galite pasirinkti alternatyvų skaičiavimą: įvesti automobilio masę be krovinio, maksimalią variklio galią (kW) ir nurodyti pavarų dėžės tipą, kad gautumėte maksimaliai tikslų apytikslį rezultatą pagal valstybės taikomas formules.
Ar moderniems hibridiniams automobiliams taip pat yra taikomas šis taršos mokestis?
Taip, hibridiniams automobiliams registracijos mokestis įstatymiškai yra taikomas lygiai taip pat griežtai, kaip ir visiems kitiems standartiniams automobiliams su vidaus degimo varikliu. Sąlyga išlieka ta pati – jei hibrido išmetama CO2 emisija viršija neapmokestinamą 130 g/km ribą, mokestį teks sumokėti. Tačiau svarbu suprasti tai, kad hibridinių sistemų pagalba CO2 emisija įprastai yra gerokai sumažinama, todėl labai dažnai šis mokestis tokiems automobiliams būna itin mažas arba jo visai nereikia mokėti, nes nepasiekiama minėta riba. Šimtu procentų nuo mokesčio yra atleidžiami tik išimtinai elektra arba vandeniliu varomi automobiliai, neturintys jokio vidaus degimo variklio.
Ką man daryti, jei užsienio (pavyzdžiui, JAV) registracijos liudijime visiškai nėra nurodyto CO2 kiekio?
Praktikoje tokia situacija yra ypač dažna perkant senesnius automobilius arba importuojant transporto priemones iš Šiaurės Amerikos rinkos, kur galioja kitokie standartai. Tokiu atveju jums nereikia panikuoti, nieko papildomai daryti, ieškoti brangių pažymų iš gamintojų atstovybių ar atlikti techninių ekspertizių. Registracijos procedūros metu „Regitros“ darbuotojai operatyviai ir automatiškai pritaikys Lietuvos Respublikos įstatymuose patvirtintas specialias CO2 apskaičiavimo formules. Šios formulės remiasi objektyviais jūsų automobilio techniniais parametrais, kuriuos sistema mato pagal VIN kodą (variklio galia, masė, pavarų dėžė). Jums tiesiog reikia iš anksto būti pasiruošusiam, kad pagal formulę gautas rezultatas gali nulemti atitinkamo, kartais ir nemažo dydžio mokestį.
Jei aš parduodu savo seną automobilį, kurį turėjau ir eksploatavau 10 metų, ar man, kaip pardavėjui, reikės mokėti šį taršos mokestį?
Ne, jokio mokesčio jums mokėti nereikės. Taršos (registracijos) mokestį pagal galiojančią tvarką visada moka tik transporto priemonės pirkėjas (t. y. naujasis savininkas), kuris kreipiasi į institucijas dėl automobilio registracijos savo vardu. Senajam savininkui ar pardavėjui jokios mokestinės prievolės valstybei, susijusios būtent su šiuo taršos mokesčiu, pardavimo metu neatsiranda. Nepaisant to, geras tonas ir skaidraus sandorio praktika reikalauja, kad pardavėjas būtų suinteresuotas sąžiningai informuoti pirkėją apie automobilio CO2 parametrus, kad sandoris vyktų sklandžiai ir be piktų nesusipratimų naujajam savininkui persiregistruojant automobilį.
Būsimi pokyčiai ir valstybės strategija mažinant automobilių taršą
Nacionalinio automobilių parko atnaujinimas yra labai ilgas, sudėtingas ir kompleksinis ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuoseklios valstybės politikos ir, svarbiausia, pačios visuomenės mąstymo bei kasdienių įpročių keitimo. Dabartinis vienkartinis registracijos mokestis yra tik vienas iš pirmųjų, bazinių įrankių, kuriais valstybė bando formuoti tvaresnį, ekologiškesnį ir sveikesnį transporto sektorių. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos priimtą žaliąjį kursą bei tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus drastiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2030 ir galiausiai 2050 metų, galima labai drąsiai prognozuoti, kad reikalavimai asmeninėms transporto priemonėms netolimoje ateityje tik griežtės. Didžiulės valstybės investicijos į viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, solidžios finansinės subsidijos gyventojams įsigyjant visiškai netaršias transporto priemones bei nuolatinis galimas apmokestinimo modelių peržiūrėjimas rodo labai aiškią, negrįžtamą kryptį, kuria juda ne tik Lietuva, bet ir visa moderni Europa.
Paprastiems vairuotojams visi šie strateginiai planai reiškia viena: automobilių su tradiciniais vidaus degimo varikliais, o ypač pačių taršiausių dyzelinių automobilių, pirkimas ir išlaikymas ilgainiui darysis vis mažiau patrauklus iš ekonominės pusės. Vakarų Europos pavyzdžiai rodo, kad didžiuosiuose miestų centruose neišvengiamai atsiras griežtos mažos taršos zonos, į kurias įvažiavimas su taršiu transportu bus ribojamas arba apmokestinamas. Taip pat gali drastiškai kisti automobilių stovėjimo įkainiai ar, kaip jau buvo ne kartą minėta, atsirasti papildomi metiniai transporto priemonių mokesčiai, skaičiuojami atsižvelgiant į automobilio metinį poveikį aplinkai. Būtent todėl jau šiandien, planuojant asmeninio garažo ar įmonės transporto parko atnaujinimą, yra itin svarbu mąstyti analitiškai ir bent kelerius metus į priekį. Sąmoningas rinkimasis pažangių, mažataršių ar visiškai netaršių alternatyvų šiandien gali efektyviai padėti išvengti didelių finansinių nuostolių ar apribojimų ateityje. Tuo pačiu metu, kiekvienas toks asmeninis sprendimas padeda realiai prisidėti prie švaresnės, tylesnės ir sveikesnės aplinkos mūsų miestuose, užtikrinant kur kas geresnę gyvenimo kokybę ne tik mums patiems, bet ir būsimoms ateities kartoms.
