Gimdos mioma: simptomai, kurių negalima ignoruoti

Gimdos mioma yra viena iš dažniausiai pasitaikančių gerybinių navikų rūšių, su kuria per savo gyvenimą susiduria itin didelė dalis vaisingo amžiaus moterų. Nors daugeliu atvejų miomos nesukelia jokių grėsmių gyvybei ir yra gerybinės, jų buvimas gali iš esmės pakeisti kasdienę gyvenimo kokybę, sukelti skausmingus pojūčius ar net tapti vaisingumo problemų priežastimi. Suprasti, kas yra mioma, kaip ji atsiranda ir kokie kūno siunčiami signalai išduoda jos buvimą, yra itin svarbu kiekvienai moteriai, siekiančiai išsaugoti reprodukcinę sveikatą ir gerą savijautą.

Kas yra gimdos mioma ir kodėl ji atsiranda?

Gimdos mioma – tai iš lygiųjų gimdos raumenų ląstelių susiformavęs gerybinis auglys. Šie dariniai gali būti pavieniai arba daugybiniai, o jų dydis gali varijuoti nuo vos matomo grūdelio iki didelio, visą pilvo ertmę užpildančio naviko. Mediciniškai miomos skirstomos pagal jų lokalizaciją gimdos sienelėje, o tai lemia, kokius simptomus moteris jaus ir kokio gydymo reikės.

Nors tikslios miomų atsiradimo priežastys iki šiol nėra iki galo ištirtos, mokslininkai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, kurie skatina šių darinių augimą:

  • Hormonų pusiausvyros pokyčiai. Pagrindinis variklis yra estrogenas ir progesteronas – hormonai, kurie kiekvieno menstruacinio ciklo metu skatina gimdos gleivinės atsinaujinimą. Miomų audiniuose yra daugiau šių hormonų receptorių nei sveikuose gimdos audiniuose, todėl miomos auga intensyviau.
  • Genetinis polinkis. Pastebėta, kad miomos dažniau pasitaiko toms moterims, kurių motinos ar seserys taip pat turėjo šią diagnozę.
  • Gyvenimo būdo veiksniai. Per didelis kūno svoris, netinkama mityba, didelis stresas ir mažas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie hormoninio disbalanso, skatinančio miomų vystymąsi.

Pagrindiniai miomos simptomai

Dalis moterų apie savo diagnozę sužino tik profilaktinio patikrinimo metu, nes miomos dažnai yra besimptomės. Visgi, kai darinys pradeda augti arba spaudžia aplinkinius organus, atsiranda specifiniai nusiskundimai. Svarbu įsiklausyti į savo kūną ir pastebėti šiuos įspėjamuosius ženklus:

Gausios ir skausmingos menstruacijos

Tai yra pats dažniausias simptomas. Jei menstruacijos tampa neįprastai gausios, trunka ilgiau nei 7 dienas, o kraujyje pasirodo dideli krešuliai – tai signalas, kurio negalima ignoruoti. Dėl nuolatinio nukraujavimo moterys dažnai suserga anemija (mažakraujyste), kuri pasireiškia bendru silpnumu, galvos svaigimu ir nuolatiniu nuovargiu.

Dubens srities skausmas ir spaudimas

Didelės miomos gali spausti gretimus organus. Jei jaučiate nuolatinį sunkumo jausmą apatinėje pilvo dalyje, maudimą nugaros apačioje ar dubens srityje, tai gali rodyti, kad darinys pasiekė tokį dydį, jog fiziškai trukdo organams funkcionuoti. Kai kuriais atvejais skausmas gali plisti į kojas.

Šlapinimosi sutrikimai

Gimda anatomiškai yra šalia šlapimo pūslės. Jei mioma spaudžia šlapimo pūslę, moteris gali dažniau jausti poreikį šlapintis, negalėti visiškai ištuštinti pūslės arba jausti nemalonų spaudimą šlapinimosi metu.

Vidurių užkietėjimas

Kitoje gimdos pusėje yra tiesioji žarna. Didelė mioma gali ją spausti, todėl gali atsirasti sunkumų tuštinantis, vidurių užkietėjimas ar net skausmingas tuštinimasis.

Seksualinio gyvenimo pokyčiai

Dėl dubens srities spaudimo ar skausmo santykiai gali tapti nebe malonūs, o skausmingi. Tai dažnai tampa psichologinio diskomforto ir streso priežastimi.

Diagnostikos svarba ir būdai

Nustačius pirmuosius simptomus, būtina kreiptis į gydytoją ginekologą. Šiuolaikinė medicina turi efektyvius diagnostikos įrankius, leidžiančius tiksliai įvertinti miomų kiekį, dydį ir vietą.

  1. Ginekologinė apžiūra. Gydytojas apčiuopos būdu gali nustatyti padidėjusią, nelygaus paviršiaus gimdą.
  2. Echoskopija. Tai pagrindinis tyrimo metodas. Transvaginalinė arba pilvo sienos echoskopija leidžia tiksliai išmatuoti miomas ir pamatyti, kaip jos deformuoja gimdos ertmę.
  3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Skiriama sudėtingesniais atvejais, kai reikia tiksliai atskirti miomas nuo kitų darinių arba ruošiantis chirurginei operacijai.
  4. Histeroskopija. Procedūra, kurios metu į gimdos ertmę per makštį įvedamas optinis prietaisas, leidžiantis gydytojui tiesiogiai pamatyti gimdos gleivinę ir miomų mazgus.

Gydymo galimybės: nuo stebėjimo iki intervencijos

Gydymo taktika parenkama individualiai, atsižvelgiant į moters amžių, miomų dydį, pasireiškiančius simptomus bei norą ateityje susilaukti vaikų. Jei miomos mažos ir nesukelia simptomų, dažniausiai taikoma aktyvi stebėsena: reguliarūs vizitai pas ginekologą ir echoskopija kas pusę metų.

Tais atvejais, kai simptomai vargina, gali būti taikomi šie gydymo metodai:

  • Medikamentinis gydymas. Hormoniniai preparatai gali padėti sumažinti kraujavimą arba laikinai pristabdyti miomų augimą, tačiau jie dažniausiai neišsprendžia pačios problemos iš esmės.
  • Minimaliai invazinės procedūros. Miomų embolizacija – procedūra, kurios metu užblokuojama kraujotaka į miomą, todėl ji pradeda nykti. Tai puikus pasirinkimas moterims, norinčioms išvengti didelės operacijos.
  • Chirurginis gydymas. Miomektomija – chirurginis miomų pašalinimas, išsaugant gimdą. Dažniausiai atliekama laparoskopiškai. Histerektomija – radikalus gimdos pašalinimas, taikomas tik kraštutiniais atvejais, kai miomos yra labai didelės, sukelia nuolatinį kraujavimą ar yra įtariamas piktybinis procesas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie miomas

Ar mioma gali tapti vėžiniu augliu?

Mioma yra gerybinis darinys. Tikimybė, kad ji taps piktybiniu augliu (sarkoma), yra itin maža, siekianti mažiau nei 1 procentą. Tačiau svarbu nuolat stebėti bet kokius pokyčius.

Ar miomos trukdo pastoti?

Tai priklauso nuo miomos vietos. Jei ji auga gimdos ertmėje, gali trukdyti embriono implantacijai. Tačiau daugelis moterų, turinčių miomas, sėkmingai pastoja ir išnešioja vaikus, nors nėštumo metu miomos gali šiek tiek padidėti.

Ar po operacijos miomos gali ataugti?

Taip, miomektomijos metu pašalinami tik esami dariniai, tačiau jei polinkis išlieka, nauji mazgai gali susiformuoti ateityje. Būtent todėl po operacijos rekomenduojama reguliariai lankytis pas ginekologą.

Ar galima išvengti miomų atsiradimo?

Nėra vieno stebuklingo būdo, tačiau sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, svorio kontrolė ir streso valdymas padeda palaikyti stabilią hormonų pusiausvyrą, o tai sumažina riziką.

Mityba ir gyvenimo būdo įtaka gimdos sveikatai

Nors nėra įrodytų dietų, kurios visiškai išgydytų miomas, mityba vaidina svarbų vaidmenį hormonų balanso palaikyme. Įrodyta, kad subalansuotas mitybos planas gali padėti mažinti uždegiminius procesus organizme ir palengvinti kai kuriuos simptomus. Rekomenduojama į racioną įtraukti daugiau skaidulinių medžiagų turinčių produktų: šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų. Skaidulos padeda organizmui pašalinti perteklinį estrogeną, kurio perteklius yra vienas iš miomų augimo veiksnių.

Taip pat svarbu riboti raudoną mėsą ir riebius, perdirbtus produktus, kurie gali skatinti uždegimines reakcijas. Augalinės kilmės produktai, turintys daug fitonutrientų, padeda kepenims efektyviau metabolizuoti hormonus. Ne mažiau svarbus yra ir fizinis aktyvumas. Reguliarus sportas ne tik padeda palaikyti sveiką kūno svorį, bet ir gerina dubens srities kraujotaką, mažina streso hormono – kortizolio – lygį, kuris taip pat turi įtakos bendrai hormoninei sistemai. Sportuojant išsiskiriantys endorfinai taip pat padeda geriau susidoroti su skausmo pojūčiais, jei tokie vargina dėl miomų. Svarbu pabrėžti, kad bet koks gyvenimo būdo keitimas turėtų būti derinamas su gydytojo rekomendacijomis, ypač jei liga jau yra diagnozuota ir stebima.