Kaip plauti rankas, kad nesusirgtumėte: auksinė taisyklė

Kiekvieną dieną mūsų rankos liečiasi prie tūkstančių skirtingų paviršių: durų rankenų, išmaniųjų telefonų ekranų, kompiuterių klaviatūrų, prekybos centrų vežimėlių ir viešojo transporto turėklų. Nors plika akimi to nematome, ant kiekvieno iš šių paviršių knibždėte knibžda milijonai mikroorganizmų, tarp kurių yra ir pavojingų virusų bei bakterijų. Nenuostabu, kad peršalimo, gripo ar žarnyno infekcijų sezonu sergamumas smarkiai išauga. Tačiau medicinos specialistai visame pasaulyje nuolat kartoja tą patį faktą: paprasčiausias vanduo ir muilas yra pati efektyviausia ir pigiausia prevencijos priemonė. Teisingas rankų higienos laikymasis gali užkirsti kelią daugybei ligų, apsaugoti ne tik jus, bet ir jūsų artimuosius bei pažeidžiamiausius visuomenės narius. Nors tai skamba kaip labai elementarus veiksmas, kurį atliekame nuo ankstyvos vaikystės, statistika rodo, kad didžioji dalis žmonių rankas plauna netaisyklingai, per trumpai arba pamiršta tai padaryti pačiais svarbiausiais momentais.

Mokslo tyrimai atskleidžia stebinančius faktus: žmogus per valandą vidutiniškai paliečia savo veidą, akis, nosį ar burną net nuo šešiolikos iki dvidešimties kartų. Dažniausiai tai darome visiškai nesąmoningai. Kiekvienas toks prisilietimas, jei rankos nėra švarios, tampa tiesioginiu greitkeliu patogenams patekti į mūsų organizmą. Todėl sąmoningas požiūris į asmens higieną nėra tik formali rekomendacija – tai gyvybiškai svarbus įprotis, galintis išgelbėti nuo ilgų savaičių praleistų lovoje, sudėtingų komplikacijų ir netgi brangaus gydymo.

Kodėl rankų plovimas yra toks svarbus mūsų sveikatai?

Mūsų oda yra natūralus barjeras, saugantis vidines organizmo sistemas nuo išorinių grėsmių. Vis dėlto, rankos yra pagrindinis įrankis, kuriuo tyrinėjame pasaulį, bendraujame ir atliekame kasdienes užduotis. Mikroorganizmai, tokie kaip stafilokokai, E. coli bakterijos, norovirusai ar įvairūs kvėpavimo takų infekcijas sukeliantys virusai, ant kietų paviršių gali išgyventi nuo kelių valandų iki kelių dienų. Kai paliečiame užterštą paviršių, šie patogenai patogiai įsitaiso ant mūsų odos, o ypač – po nagais ar tarpupirščiuose.

Reguliarus ir taisyklingas švaros palaikymas drastiškai sumažina riziką susirgti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tinkama rankų higiena gali sumažinti kvėpavimo takų infekcijų skaičių beveik penktadaliu, o žarnyno ir skrandžio infekcijų riziką – net iki trisdešimties procentų. Muilas atlieka unikalų cheminį ir fizinį darbą: jo molekulės turi dvi puses, iš kurių viena traukia vandenį, o kita – riebalus. Daugelio virusų ir bakterijų išorinis apvalkalas yra sudarytas iš lipidų (riebalų). Muilo molekulės tiesiogine to žodžio prasme suplėšo šį apsauginį viruso apvalkalą, jį sunaikina, o tekantis vanduo viską nuplauna į kanalizaciją. Tai procesas, kurio negali pakeisti joks kitas kasdienis veiksmas.

Kada būtina keliauti prie kriauklės: pagrindinės situacijos

Norint užtikrinti maksimalią apsaugą, nepakanka plauti rankas tik ryte ir vakare. Yra aiškiai apibrėžtos kasdienės situacijos, kuomet vanduo ir muilas turi tapti absoliučiu prioritetu. Gydytojai ir higienos specialistai išskiria šiuos svarbiausius momentus:

  • Prieš pradedant gaminti maistą, gaminimo metu ir baigus ruošti maistą: Ypatingą dėmesį reikia skirti po to, kai lietėte žalią mėsą, paukštieną, žuvį ar neplautas daržoves, kad išvengtumėte kryžminės taršos.
  • Prieš valgant: Nesvarbu, ar tai sotūs pietūs restorane, ar greitas užkandis darbe, švarios rankos yra būtina sąlyga norint apsisaugoti nuo per burną patenkančių infekcijų.
  • Pasinaudojus tualetu: Tai viena iš pačių kritiškiausių taisyklių, siekiant užkirsti kelią fekaliniu-oraliniu būdu plintančioms ligoms.
  • Grįžus iš lauko ar viešų vietų: Parduotuvės, viešasis transportas, mokyklos, biurai ir gydymo įstaigos yra vietos, kur kontaktas su svetimais mikroorganizmais yra intensyviausias.
  • Po kontakto su gyvūnais: Net jei tai jūsų mylimas naminis augintinis, po glostymo, maitinimo ar gyvūno išmatų tvarkymo rankų plovimas yra privalomas.
  • Pabuvus šalia sergančio žmogaus: Jei slaugote sergantį šeimos narį ar tiesiog lankėtės ligoninėje, higiena turi būti atliekama dvigubai atidžiau.
  • Po kosėjimo, čiaudėjimo ar nosies pūtimo: Nors čiaudint ar kosint rekomenduojama burną dengti sulenkta alkūne, o ne delnu, jei panaudojote vienkartinę nosinaitę, mikroorganizmai vis tiek gali likti ant jūsų pirštų.
  • Palietus šiukšles: Atliekų išnešimas ar šiukšliadėžės tvarkymas visada turi baigtis prie kriauklės.

Žingsnis po žingsnio: kaip atlikti procedūrą taisyklingai?

Vandens užpylimas ir greitas brūkštelėjimas į rankšluostį nepadės pašalinti kenksmingų mikroorganizmų. Taisyklingas plovimas turi būti atliekamas kaip tam tikras ritualas, susidedantis iš kelių nuoseklių žingsnių. Atlikdami juos visus, galite būti tikri, kad jūsų rankos yra tikrai švarios.

  1. Sudrėkinkite rankas: Pakiškite rankas po švariu, tekančiu vandeniu (jis gali būti tiek šiltas, tiek šaltas).
  2. Užtepkite pakankamai muilo: Naudokite pakankamą muilo kiekį, kad jo užtektų visiems abiejų rankų paviršiams padengti.
  3. Trinkite delną į delną: Energingai sukamaisiais judesiais trinkite delnus vieną į kitą, kol susidarys gausi puta.
  4. Nepamirškite išorinės pusės: Dešinės rankos delnu trinkite kairės rankos išorinę pusę, perbraukdami per tarpupirščius, ir atvirkščiai.
  5. Išvalykite tarpupirščius: Sunerkite pirštus ir trinkite delnus vieną į kitą, kad muilas išvalytų erdves tarp pirštų.
  6. Kruopščiai nuplaukite nykščius: Apimkite kairįjį nykštį dešinės rankos delnu ir sukamuoju judesiu jį trinkite, tada pakartokite tai su dešiniuoju nykščiu. Ši vieta labai dažnai praleidžiama.
  7. Atkreipkite dėmesį į pirštų galiukus ir nagus: Dešinės rankos pirštų galiukus sukamuoju judesiu trinkite į kairės rankos delną, po to apsikeiskite. Po nagais kaupiasi daugiausia nešvarumų.
  8. Plaukite pakankamai ilgai: Visas šis trynimo procesas turi trukti ne trumpiau kaip 20 sekundžių. Tai laikas, lygus du kartus mintyse padainuotai dainelei „Su gimimo diena“.
  9. Nuskalaukite: Pakiškite rankas po tekančiu vandeniu ir kruopščiai nuplaukite visas muilo putas, kurios kartu su savimi nusineša bakterijas ir virusus.
  10. Nusausinkite: Naudokite švarų asmeninį rankšluostį arba vienkartinį popierinį rankšluostį. Jei esate viešajame tualete, vandens čiaupą užsukite pasinaudodami popieriniu rankšluosčiu, kad vėl nesusiteptumėte rankų.

Dažniausios klaidos, kurios niekais paverčia mūsų pastangas

Net ir žinodami teoriją, praktikoje žmonės daro klaidų, kurios smarkiai sumažina higienos procedūrų efektyvumą. Pirmoji ir pati dažniausia klaida yra skubėjimas. Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus rankas muiluoja vos šešias sekundes. Per tokį trumpą laiką muilo molekulės nespėja atlikti savo darbo ir suardyti virusų bei bakterijų struktūros. Be to, plaunant skubotai, dažniausiai apsiribojama tik delnų patrynimu, visiškai ignoruojant išorines rankų puses, tarpupirščius ir ypač – nykščius bei vietas po nagais.

Antroji didžiulė klaida yra netinkamas nusausinimas arba jo ignoravimas. Drėgna terpė yra ideali vieta bakterijoms daugintis, be to, ant šlapių rankų mikroorganizmai nuo paliestų paviršių prilimpa daug greičiau ir lengviau nei ant sausų. Jei namuose naudojatės bendru medžiaginiu rankšluosčiu, kurį dalinasi didelė šeima ir kuris nuolat yra drėgnas, kyla rizika perduoti infekcijas vienas kitam. Tokius rankšluosčius būtina dažnai keisti ir skalbti aukštoje temperatūroje.

Dar viena paplitusi klaida, ypač viešuosiuose tualetuose – po kruopštaus plovimo švariomis rankomis liesti durų rankeną ar nešvarų vandens maišytuvą. Tokiu atveju visas jūsų darbas nueina perniek, nes ant šių paviršių patogenų koncentracija yra ypač didelė. Visuomet stenkitės duris atidaryti pečiu, alkūne arba pasinaudokite vienkartine servetėle.

Dezinfekcinis skystis ar muilas: ką ir kada reikėtų rinktis?

Šiuolaikiniame pasaulyje, ypač po pastarųjų pasaulinių sveikatos krizių, dezinfekciniai skysčiai ir geliai tapo nuolatiniais mūsų palydovais kišenėse, rankinėse ir automobiliuose. Nors jie yra neįkainojami pagalbininkai situacijose, kai nėra prieigos prie tekančio vandens ir muilo, svarbu suprasti jų veikimo principus ir apribojimus. Gydytojai vieningai tvirtina, kad pirmenybė visada, kai tik įmanoma, turi būti teikiama įprastam plovimui su vandeniu ir muilu.

Dezinfekantai, kurių sudėtyje yra bent 60 procentų alkoholio, efektyviai naikina daugelį virusų ir bakterijų. Tačiau jie nepašalina fizinių nešvarumų, žemių, riebalų ar cheminių medžiagų. Jei jūsų rankos yra akivaizdžiai purvinos arba riebaluotos, dezinfekcinis skystis bus mažai efektyvus, nes alkoholis negalės prasiskverbti pro purvo sluoksnį iki patogenų. Be to, svarbu žinoti, kad dezinfekciniai skysčiai neapsaugo nuo tam tikrų specifinių mikrobų, pavyzdžiui, noroviruso (dažnos skrandžio infekcijų priežasties) ar Clostridium difficile bakterijos sporų. Šiems patogenams pašalinti būtinas mechaninis trynimas ir nuplovimas vandeniu.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie rankų higieną

Ar būtina naudoti šiltą vandenį, kad žūtų bakterijos?

Ne, vandens temperatūra neturi reikšmingos įtakos bakterijų ir virusų pašalinimui. Kad vanduo pats savaime nužudytų patogenus, jis turėtų būti verdantis, o tai nudegintų odą. Tiek šaltas, tiek drungnas ar šiltas vanduo yra vienodai efektyvus, jei naudojamas kartu su muilu ir atliekami tinkami mechaniniai judesiai. Šiltas vanduo rekomenduojamas tik todėl, kad daugeliui žmonių jis yra malonesnis, todėl jie nesąmoningai procedūrą atlieka ilgiau ir atidžiau. Vis dėlto, per karštas vanduo gali išsausinti odą ir sukelti sudirgimus.

Ar antibakterinis muilas yra geresnis pasirinkimas nei paprastas?

Dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad kasdieniam naudojimui namuose paprastas muilas yra lygiai toks pat veiksmingas pašalinant ligas sukeliančius mikrobus, kaip ir antibakterinis muilas. Nėra jokių įrodymų, kad antibakterinių produktų naudojimas buityje geriau apsaugo nuo infekcijų. Priešingai, pernelyg dažnas antibakterinių priemonių naudojimas gali prisidėti prie pasaulinės problemos – bakterijų atsparumo antibiotikams vystymosi. Todėl paprastas, švelnus muilas yra optimaliausias ir saugiausias pasirinkimas kasdienai.

Kiek tiksliai laiko reikia trinti rankas muilu?

Pasaulio sveikatos organizacija ir kiti visuomenės sveikatos centrai rekomenduoja aktyvų muilavimo ir trynimo procesą tęsti nuo 20 iki 30 sekundžių. Visas vizitas prie kriauklės, įskaitant sudrėkinimą, muilo paėmimą, trynimą, nuskalavimą ir nusausinimą, turėtų trukti apie 40–60 sekundžių. Tik per šį laiką užtikrinama, kad visi odos plotai bus tinkamai apdoroti, o mikroorganizmų apsauginiai apvalkalai – suardyti.

Ar popieriniai rankšluosčiai geriau nei elektriniai oro džiovintuvai?

Higienos specialistai dažniausiai rekomenduoja naudoti vienkartinius popierinius rankšluosčius. Mechaninis rankų trynimas į popierinį rankšluostį padeda pašalinti tuos mikroorganizmus, kurie galbūt išliko po plovimo. Elektriniai oro džiovintuvai, ypač galingi, veikiantys oro srovės principu, gali išpūsti vandens lašelius su likusiomis bakterijomis į aplinką, nusėsdami ant drabužių ar aplinkinių paviršių. Popieriniai rankšluosčiai yra greitesnis ir saugesnis būdas užtikrinti švarą viešosiose vietose.

Švarių rankų įpročio ugdymas šeimoje ir viešumoje

Žinoti teoriją yra viena, tačiau paversti tai nesąmoningu ir natūraliu įpročiu reikalauja šiek tiek pastangų ir laiko. Šis procesas turėtų prasidėti jau nuo ankstyvos vaikystės. Vaikai geriausiai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl asmeninis pavyzdys yra pati galingiausia mokymo priemonė. Paverskite higienos procedūras žaidimu: kartu mokykitės plauti rankas dainuodami mėgstamas daineles, skaičiuodami sekundes ar naudodami vaikišką, spalvotą ir maloniai kvepiantį muilą. Svarbu sukurti aplinką, kurioje vaikas be vargo pasiektų kriauklę – tam puikiai pasitarnaus saugūs laipteliai ar kėdutės vonios kambaryje.

Suaugusiems taip pat naudinga susikurti asmeninius priminimus, padedančius neprarasti budrumo. Psichologai, tyrinėjantys įpročių formavimą, rekomenduoja susieti naują įprotį su jau esamu – pavyzdžiui, įsivesti griežtą taisyklę, kad pirmas veiksmas vos tik peržengus namų slenkstį, dar prieš patikrinant pašto dėžutę ar įsijungiant televizorių, yra kelionė tiesiai į vonios kambarį. Tas pats galioja ir darbo vietoje. Padedant ant stalo nedidelį dezinfekcinio skysčio buteliuką ar reguliariai primenant sau apie trumpą pertraukėlę rankų švarai palaikyti, ilgainiui tai tampa automatiniu veiksmu. Toks sąmoningas elgesys ne tik atspindi pagarbą savo kūnui, bet ir rodo socialinę atsakomybę, prisidedant prie bendros visuomenės sveikatos išsaugojimo.