Kaip teisingai dezinfekuoti rankas: dažniausios klaidos

Rankų higiena yra vienas iš svarbiausių ir efektyviausių būdų užkirsti kelią infekcinių ligų, virusų ir bakterijų plitimui. Nors per pastaruosius kelerius metus dezinfekcinio skysčio naudojimas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, daugelis šią procedūrą vis dar atlieka mechaniškai, nesusimąstydami apie jos kokybę. Medicinos ir visuomenės sveikatos ekspertai nuolat primena, kad neužtenka vien tik užlašinti kelis lašus priemonės ant delnų ir juos brūkštelėti vieną į kitą. Netinkamai atliekama procedūra gali sukurti apgaulingą saugumo jausmą, kai iš tiesų ant odos paviršiaus vis dar lieka milijonai akimi nematomų patogenų. Norint užtikrinti maksimalią apsaugą, būtina ne tik žinoti, kaip pasirinkti tinkamą priemonę, bet ir išmokti teisingos technikos bei vengti kasdienių klaidų, kurios drastiškai sumažina dezinfekantų efektyvumą.

Kaip išsirinkti kokybišką ir efektyvią priemonę

Parduotuvių lentynose ir vaistinėse gausu įvairiausių rankų higienai skirtų priemonių: nuo skystų purškiklių ir gelio pavidalo produktų iki drėgnų servetėlių. Tačiau ne visi šie produktai yra vienodai veiksmingi. Ekspertai pabrėžia, kad norint sunaikinti ligas sukeliančius mikroorganizmus, būtina atkreipti dėmesį į gaminio sudėtį ir jo paskirtį. Renkantis dezinfekcinį skystį, reikėtų vadovautis keliais pagrindiniais kriterijais, kurie užtikrins jūsų ir jūsų artimųjų saugumą.

  • Alkoholio koncentracija: Tai yra pats svarbiausias efektyvaus dezinfekanto komponentas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja naudoti priemones, kurių sudėtyje yra bent 60 procentų etanolio arba izopropanolio. Optimaliausias ir geriausiai mikrobus naikinantis variantas yra produktai, turintys nuo 70 iki 80 procentų alkoholio. Jei koncentracija mažesnė, priemonė gali tik pristabdyti mikrobų dauginimąsi, bet jų nesunaikins.
  • Odos drėkinimo komponentai: Kadangi alkoholis labai greitai garuoja ir ardo natūralų odos lipidinį barjerą, kokybiškame produkte turėtų būti odą tausojančių ingredientų. Ieškokite priemonių su glicerinu, alavijo ekstraktu ar pantenoliu. Šios medžiagos padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo rankas nuo išsausėjimo bei mikroįtrūkimų, per kuriuos gali lengvai patekti infekcijos.
  • Formulės tipas: Skystis ar gelis? Skysti purškikliai paprastai greičiau pasidengia ant odos ir patenka į mažiausias raukšleles, tačiau gelį lengviau dozuoti ir jis ne taip greitai nuteka nuo delnų. Abiejų tipų efektyvumas yra vienodas, jei išlaikoma tinkama alkoholio koncentracija, todėl rinkitės tą, kurį jums patogiau naudoti kasdienėse situacijose.

Žingsnis po žingsnio: taisyklinga rankų dezinfekcijos technika

Net ir pats brangiausias bei kokybiškiausias produktas neatneš jokios naudos, jeigu bus naudojamas netaisyklingai. Taisyklinga rankų dezinfekcijos procedūra turėtų trukti nuo 20 iki 30 sekundžių – lygiai tiek pat laiko, kiek rekomenduojama plauti rankas su muilu. Visi judesiai turi būti atliekami kruopščiai, užtikrinant, kad priemonė padengtų visą odos paviršių. Vadovaukitės šia specialistų patvirtinta eiga:

  1. Tinkamas dozavimas: Į delno vidurį įpilkite pakankamą kiekį priemonės. Paprastai tai yra apie 3 mililitrus (maždaug pusė arbatinio šaukštelio), tačiau tikslus kiekis priklauso nuo jūsų delnų dydžio. Priemonės turi užtekti abiem rankoms padengti.
  2. Delnas į delną: Suglauskite delnus ir sukamaisiais judesiais trinkite juos vieną į kitą, kad dezinfekantas tolygiai pasiskirstytų.
  3. Išorinė rankų pusė: Dešinės rankos delnu trinkite kairės rankos išorinę pusę, supindami pirštus, kad skystis patektų į tarpupirščius. Tą patį pakartokite su kita ranka.
  4. Tarpupirščių valymas: Vėl suglauskite delnus, tačiau šį kartą sunerkite pirštus ir judinkite juos aukštyn bei žemyn. Ši zona dažnai tampa bakterijų kaupimosi vieta.
  5. Pirštų galiukai ir nagai: Sulenkite pirštus į savotišką kabliuką, sukabinkite abiejų rankų pirštus ir trinkite juos į priešingos rankos delną. Taip išvalysite panages.
  6. Nykščių dezinfekcija: Kairės rankos nykštį apimkite dešinės rankos delnu ir trinkite sukamaisiais judesiais. Pakartokite šį veiksmą su dešinės rankos nykščiu.

Šias klaidas darome dažniausiai: ką būtina pakeisti savo rutinoje

Atlikdami rankų higienos procedūras viešose vietose, prekybos centruose ar viešajame transporte, žmonės linkę skubėti. Šis skubėjimas ir žinių trūkumas lemia esmines klaidas. Ekspertai išskiria kelis pagrindinius neteisingus įpročius, kurie paverčia dezinfekciją beverte procedūra.

  • Per mažas priemonės kiekis: Tai pati dažniausia klaida. Norint sutaupyti arba išvengti lipnumo jausmo, žmonės išspaudžia vos vieną lašą gelio. Tokio kiekio nepakanka padengti visam rankų paviršiui. Jei po 10 sekundžių trynimo jūsų rankos jau yra visiškai sausos, vadinasi, panaudojote per mažai skysčio ir dalis mikrobų išliko gyvi.
  • Skysčio nušluostymas į drabužius: Dažnai pasitaikanti situacija: žmogus užsipila dezinfekanto, greitai patrinta delnus ir, nenorėdamas laukti, kol priemonė išdžius, nusivalo rankas į kelnes ar paltą. Alkoholiui reikia laiko, kad jis suardytų bakterijų ir virusų ląstelių membranas. Nušluostydami priemonę, jūs tiesiog nutraukiate šį procesą, o nuo drabužių ant rankų gali patekti naujų nešvarumų.
  • Dezinfekuojamos vizualiai purvinos rankos: Svarbu suprasti esminį skirtumą tarp rankų plovimo ir dezinfekavimo. Dezinfekcinis skystis nėra skirtas purvui, riebalams ar žemėms nuvalyti. Jei jūsų rankos yra akivaizdžiai nešvarios, išteptos maistu ar tepalais, dezinfekantas negalės prasiskverbti pro šį nešvarumų sluoksnį iki mikrobų. Tokiu atveju būtina rankas plauti vandeniu ir muilu.
  • Pamirštamos kritinės zonos: Daugelis žmonių dezinfekuoja tik delnų vidurį, visiškai pamiršdami nykščius, pirštų galiukus, panages ir išorinę plaštakos pusę. Būtent pirštų galiukais mes dažniausiai liečiame veidą, akis ir burną, todėl ši zona turi būti valoma ypatingai kruopščiai.
  • Naudojamos priemonės su pasibaigusiu galiojimo laiku: Nors alkoholis savaime negenda, dezinfekcinio skysčio formulė ilgainiui keičiasi. Jei buteliukas ilgą laiką buvo atidarytas ar laikomas šiltai, alkoholis gali išgaruoti, o jo koncentracija nukristi žemiau saugios 60 procentų ribos. Visada atkreipkite dėmesį į galiojimo datą, nurodytą ant pakuotės.

Kaip apsaugoti rankų odą nuo išsausėjimo ir pažeidimų

Intensyvus ir dažnas dezinfekcinių priemonių naudojimas, ypač šaltuoju metų laiku, gali stipriai pakenkti odos būklei. Alkoholis efektyviai tirpdo riebalus, todėl kartu su mikrobais pašalinamas ir natūralus apsauginis odos barjeras. Oda tampa sausa, šiurkšti, gali atsirasti paraudimų, niežėjimas ar net skausmingų įtrūkimų. Pažeista oda tampa dar imlesnė įvairioms infekcijoms ir dermatologinėms problemoms, tokioms kaip kontaktinis dermatitas.

Norint išvengti šių nemalonių pasekmių, specialistai rekomenduoja reguliariai naudoti rankų kremus. Idealu, jei kremu rankas patepsite kaskart po to, kai nusiplausite jas vandeniu, arba po intensyvios dezinfekcijos, kai alkoholis visiškai išgaruos nuo odos paviršiaus. Rinkitės kremus, kurių sudėtyje yra keramidų, taukmedžio sviesto, hialurono rūgšties ar šlapalo. Taip pat verta prisiminti, kad namuose, kur yra galimybė pasinaudoti kriaukle, pirmenybę visada reikėtų teikti įprastam rankų plovimui šiltu vandeniu ir švelniu, drėkinančiu muilu, o agresyvesnius dezinfekantus palikti toms situacijoms, kai vandens šalia nėra.

Dažniausiai užduodami klausimai apie rankų higieną ir dezinfekciją

Ar dezinfekcinis skystis gali visiškai pakeisti rankų plovimą muilu?

Ne, negali. Nors dezinfekantai su alkoholiu puikiai naikina daugelį bakterijų ir virusų, jie nėra efektyvūs prieš visus patogenus. Pavyzdžiui, jie nepašalina noroviruso, kuris sukelia žarnyno infekcijas, ir sunkiai susidoroja su kai kuriomis parazitų sporomis. Be to, kaip jau minėta anksčiau, jie nenuvalo fizinio purvo, riebalų ar cheminių medžiagų. Rankų plovimas muilu ir tekančiu vandeniu mechaniškai pašalina visus šiuos elementus nuo odos, todėl visada turi būti prioritetinis higienos pasirinkimas.

Ką daryti, jeigu dezinfekantas sukelia stiprią alerginę reakciją?

Jei po dezinfekanto panaudojimo pastebėjote stiprų bėrimą, dilgčiojimą, tinimą ar atsirado pūslės, nedelsiant nuplaukite rankas dideliu kiekiu vėsaus vandens be muilo. Tai gali būti alerginė reakcija į priemonėje esančias kvapiąsias medžiagas, konservantus ar patį alkoholį. Tokiu atveju vaistinėse ieškokite hipoalerginių dezinfekantų, skirtų jautriai odai, kuriuose nėra dirbtinių dažiklių ir kvapiklių, arba pasitarkite su dermatologu dėl alternatyvių, bealkoholių bioksidinių priemonių naudojimo.

Ar saugu naudoti dezinfekcines priemones mažiems vaikams?

Taip, tačiau tai turi būti daroma su suaugusiųjų priežiūra. Vaikų oda yra daug plonesnė ir jautresnė, todėl jiems reikėtų naudoti specialiai pritaikytas, švelnesnes priemones. Be to, vaikai dažnai kiša rankas į burną ar akis. Būtina užtikrinti, kad užtepus dezinfekanto, vaiko rankos visiškai nudžiūtų prieš jam liečiant veidą, kad būtų išvengta gleivinės nudegimų ar netyčinio alkoholio nurijimo.

Kiek laiko po dezinfekcijos rankos išlieka švarios ir apsaugotos?

Dezinfekcinis skystis neturi ilgalaikio liekamojo poveikio. Jis sunaikina tuos mikrobus, kurie yra ant jūsų rankų priemonės naudojimo metu. Kai tik alkoholis išgaruoja ir jūs paliečiate naują paviršių, pavyzdžiui, durų rankeną, telefono ekraną ar viešojo transporto turėklą, jūsų rankos vėl gali būti užterštos. Todėl procedūrą reikia kartoti kaskart, kai po kontakto su galimai nešvariu paviršiumi planuojate liesti savo veidą, valgyti ar ruošti maistą.

Priemonių saugojimo ir laikymo ypatumai namuose bei automobilyje

Daugelis žmonių patogumo dėlei mažus dezinfekcinio skysčio buteliukus laiko automobilyje, ant palangės ar nešiojasi rankinėje, tačiau neteisingos laikymo sąlygos gali ne tik sumažinti priemonės efektyvumą, bet ir sukelti realų pavojų. Rankų dezinfekantai, kurių sudėtyje yra didelis kiekis alkoholio, yra itin degūs skysčiai. Nepalikite šių priemonių tiesioginiuose saulės spinduliuose ar įkaitusiame automobilyje vasaros metu, nes dėl aukštos temperatūros skystis plečiasi, buteliukas gali trūkti, o garai – užsidegti nuo mažiausios kibirkšties.

Namų sąlygomis šias priemones būtina laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, griežtai atokiau nuo atviros ugnies šaltinių, viryklių ar šildytuvų. Taip pat labai svarbu įsitikinti, kad buteliukai yra padėti ten, kur jų nepasieks maži vaikai bei naminiai gyvūnai. Skysčiai dažnai būna patrauklių spalvų ar kvepia vaisiais, todėl gali sužadinti vaikų smalsumą juos paragauti, o tai gali baigtis sunkiu apsinuodijimu alkoholiu. Tinkamai parinkta, taisyklingai naudojama ir saugiai laikoma dezinfekcijos priemonė taps patikimu jūsų sveikatos sargu kasdienėse situacijose, leidžiančiu išlaikyti aukščiausią higienos lygį be jokios žalos jūsų odai ar aplinkai.