Artėjantis pavasaris daugeliui Lietuvos gyventojų asocijuojasi ne tik su bundančia gamta, bet ir su kasmetine pareiga – pajamų deklaravimu. Nors ši procedūra jau tapo įprasta mūsų mokestinės kultūros dalimi, kiekvienais metais vis dar kyla daugybė klausimų dėl terminų, privalomų pateikti duomenų bei galimų pasekmių pavėlavus. VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) kasmet primena, kad savalaikis pajamų deklaravimas yra ne tik pilietinė pareiga, bet ir būdas susigrąžinti permokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) arba užtikrinti sklandų mokesčių sumokėjimą, išvengiant papildomų delspinigių. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime svarbiausias datas, mokesčių deklaravimo ypatumus ir pateiksime naudingų patarimų, kurie palengvins šį procesą.
Svarbiausios datos, kurias būtina įsiminti
Kiekvienais metais pajamų deklaravimo procesas turi aiškiai apibrėžtus terminus. Dažniausiai deklaravimo laikotarpis prasideda kovo mėnesį ir tęsiasi iki gegužės pradžios. Svarbu suprasti, kad šios datos nėra tik rekomendacinio pobūdžio – jų laikymasis yra tiesiogiai susijęs su administracine atsakomybe.
Pagrindinės datos, kurias privalu žinoti:
- Kovo mėnesio pradžia: VMI pradeda skelbti ir atnaujinti preliminarias pajamų deklaracijas. Tai laikas, kai mokesčių mokėtojai gali prisijungti prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) ir peržiūrėti jau sukauptus duomenis apie savo pajamas bei išlaidas.
- Gegužės 2 d. (arba artimiausia darbo diena): Tai galutinis terminas, iki kurio gyventojai privalo pateikti pajamų mokesčio deklaracijas. Jei deklaruoti pajamas privaloma dėl vykdomos individualios veiklos, turimo turto ar kitų priežasčių, šios datos praleisti nevalia.
- Gegužės 2 d. (taip pat): Tai yra galutinė diena, iki kurios privaloma sumokėti apskaičiuotą pajamų mokestį, jei deklaruojant pajamas susidarė mokėtina suma.
Nors deklaraciją galima pateikti ir vėliau, tai traktuojama kaip vėlavimas. VMI skatina netempti iki paskutinės dienos, nes didėjant srautams EDS sistemoje, gali kilti techninių nesklandumų, o ir pats deklaravimo procesas reikalauja atidumo, kurio skubant pritrūksta.
Kas privalo deklaruoti pajamas?
Klaidinga manyti, kad pajamų deklaravimas aktualus tik verslininkams ar dideles pajamas gaunantiems asmenims. Lietuvoje deklaruoti pajamas privalo gana platus gyventojų ratas. Tai nustato Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Pagrindinės grupės, kurioms privalu teikti deklaracijas:
- Individualią veiklą vykdantys asmenys: Tai apima tiek dirbančius su verslo liudijimu, tiek su individualios veiklos pažyma. Nepriklausomai nuo to, ar veikla buvo pelninga, ar ne, deklaraciją pateikti būtina.
- Asmenys, gavę pajamų iš užsienio: Jei dirbote užsienyje ir ten gavote pajamų, kurias reikia deklaruoti Lietuvoje, tai privalote atlikti nustatytais terminais.
- Gyventojai, gavę pajamų, nuo kurių mokestį reikia sumokėti patiems: Pavyzdžiui, pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos kitiems fiziniams asmenims, pajamos iš dividendų, honorarų ar kitų šaltinių, kai mokestį išskaičiuojantis asmuo to nepadarė.
- Politikai, valstybės tarnautojai ir kiti pareigūnai: Ši grupė deklaruoja ne tik pajamas, bet ir turtą.
- Asmenys, norintys pasinaudoti GPM lengvatomis: Nors tai nėra privaloma, tačiau deklaruoti pajamas verta, jei norite susigrąžinti GPM už studijas, būsto kredito palūkanas (jei sutartis sudaryta iki 2008 m. pabaigos), gyvybės draudimo įmokas ar pensijų fondus.
Kodėl verta deklaruoti pajamas net ir nebūnant privaloma?
Dalis gyventojų baiminasi deklaravimo proceso, nes mano, kad tai atneš tik papildomų mokesčių. Tačiau dažnai nutinka priešingai – deklaruojant pajamas galima susigrąžinti nemenką sumą permokėto pajamų mokesčio. Tai dažniausiai nutinka dėl taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).
NPD yra suma, nuo kurios nereikia mokėti GPM. Jei žmogus per metus dirbo ne visus mėnesius arba jo pajamos svyravo, gali susidaryti situacija, kai darbdavys išskaičiavo daugiau mokesčių, nei faktiškai priklausė sumokėti. Deklaravus pajamas, VMI perskaičiuoja prievolę ir skirtumą grąžina mokesčių mokėtojui į nurodytą sąskaitą.
Taip pat svarbu paminėti 1,2 proc. GPM paramą. Kiekvienas dirbantis Lietuvos gyventojas turi teisę skirti 1,2 proc. savo sumokėto pajamų mokesčio pasirinktoms organizacijoms, meno kūrėjams ar politinėms partijoms. Tai puikus būdas prisidėti prie pilietinės visuomenės stiprinimo nieko papildomai nekainuojant – ši suma tiesiog būtų pervesta į valstybės biudžetą, jei jos nepaskirtumėte.
Kaip vyksta deklaravimo procesas žingsnis po žingsnio
Daugumai žmonių deklaravimo procesas yra gana paprastas, nes VMI suformuoja preliminarias deklaracijas. Tai reiškia, kad didžioji dalis duomenų apie jūsų pajamas, išskaičiuotus mokesčius ir socialinio draudimo įmokas jau yra sistemoje.
Štai žingsniai, kuriuos reikia atlikti:
Pirmas žingsnis: prisijungimas. Prisijunkite prie VMI Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) naudodamiesi banko elektroninės bankininkystės priemonėmis, el. parašu arba VMI suteiktais prisijungimo duomenimis.
Antras žingsnis: duomenų patikrinimas. Atidarius preliminarią deklaraciją, būtina atidžiai peržiūrėti visus duomenis. Ar teisingai nurodytas gautas atlyginimas? Ar įtrauktos visos gautos pajamos iš kitų šaltinių? Ar pritaikytas teisingas NPD? Jei matote neatitikimų, juos reikia pataisyti arba papildyti.
Trečias žingsnis: išlaidų įtraukimas. Jei turite teisę į lengvatas (pvz., sumokėjote už studijas, įmokėjote į trečios pakopos pensijų fondą), įrašykite šias sumas atitinkamuose deklaracijos laukeliuose ir pridėkite patvirtinančius dokumentus, jei sistema jų paprašys.
Ketvirtas žingsnis: pateikimas. Kai visus duomenis patikrinote ir užpildėte, belieka paspausti mygtuką „Pateikti”. Jei sistema rodo, kad reikia sumokėti mokestį, tai galite padaryti per tą pačią EDS sistemą.
Svarbu pabrėžti, kad atsakomybė už deklaracijos teisingumą tenka pačiam mokesčių mokėtojui. Net jei duomenys įkelti automatiškai, klaidos pasitaiko, todėl visada rekomenduojama viską peržiūrėti dar kartą.
Dažniausiai daromos klaidos ir kaip jų išvengti
VMI kasmet išskiria dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios sukelia nereikalingų rūpesčių tiek mokesčių mokėtojams, tiek inspekcijos darbuotojams:
- Daugkartinis deklaracijos tikslinimas: Gyventojai dažnai skuba pateikti deklaraciją neįsitikinę duomenų tikslumu, o vėliau turi ją tikslinti. Tai užima papildomo laiko. Geriau vieną kartą atidžiai patikrinti, nei vėliau taisyti.
- Pamirštos užsienyje gautos pajamos: Mokesčių mokėtojai klaidingai mano, kad užsienyje gautos pajamos „nematomos” Lietuvos VMI. Tačiau VMI gauna informaciją iš daugelio užsienio valstybių pagal tarptautinius susitarimus, todėl tokių pajamų nuslėpimas baigiasi baudomis ir delspinigiais.
- Lengvatų nepagrindimas dokumentais: Norint pasinaudoti GPM lengvatomis, privaloma turėti dokumentus, įrodančius išlaidas. Nors deklaruojant sistema ne visada reikalauja kopijų, jas privaloma saugoti bent 5 metus ir pateikti VMI pareikalavus.
- Pavėluotas mokesčių sumokėjimas: Pateikti deklaraciją laiku yra viena, o sumokėti mokestį – kita. Praleidus terminą, pradedami skaičiuoti delspinigiai, todėl geriau atlikti mokėjimą iškart po deklaracijos pateikimo.
Svarbiausi klausimai ir atsakymai
Ką daryti, jei nerandu savo pajamų preliminarioje deklaracijoje?
Jei gavote pajamų, kurių nėra preliminarioje deklaracijoje, privalote jas įrašyti savarankiškai. VMI preliminarios deklaracijos formuojamos remiantis trečiųjų šalių (darbdavių, bankų ir kt.) pateiktais duomenimis, tačiau ne visada tie duomenys pasiekia VMI laiku arba yra pilni.
Ar galima gauti baudą, jei deklaraciją pateikiau vėluodamas?
Taip, už deklaracijos pateikimo termino praleidimą gali būti skirta administracinė bauda. Be to, jei laiku nesumokėjote mokesčio, pradedami skaičiuoti delspinigiai. Tačiau jei esate nuoširdus mokesčių mokėtojas ir vėluojate pirmą kartą, bauda gali būti ir neskirta, tačiau delspinigių išvengti pavyks retai.
Kiek laiko VMI turi grąžinti permoką?
Pagal teisės aktus, permokėtas GPM gyventojams turi būti grąžintas iki liepos 31 dienos. Tačiau dažniausiai pinigai pasiekia sąskaitas anksčiau, jei deklaracija pateikta tvarkingai ir jokių papildomų patikrinimų nereikia.
Ar reikia deklaruoti dovanas iš artimųjų?
Dovanos iš artimųjų (tėvų, vaikų, sutuoktinių, brolių, seserų) dažniausiai yra neapmokestinamos, tačiau jei suma viršija 2500 eurų per metus, tokias dovanas deklaruoti privaloma. Iš kitų asmenų gautos dovanos yra apmokestinamos, jei viršija nustatytą neapmokestinamąją ribą.
Ar galiu atsiimti deklaraciją ir ją ištaisyti?
Taip, jei pastebėjote klaidą jau pateiktoje deklaracijoje, galite ją tikslinti bet kada. Tiesiog prisijunkite prie EDS, atsidarykite pateiktą deklaraciją, ją pakoreguokite ir pateikite iš naujo. Sistema visada atsižvelgs į paskutinę pateiktą versiją.
Pagalba ir informacijos šaltiniai
Pajamų deklaravimo procesas gali atrodyti sudėtingas, tačiau VMI deda daug pastangų, kad jis būtų kuo suprantamesnis. Jei kyla abejonių, visada geriausia kreiptis tiesiai į kompetentingas institucijas.
Pirmiausia, apsilankykite oficialiame VMI interneto puslapyje, kur rasite ne tik vaizdinių instrukcijų, bet ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Taip pat veikia konsultacijų telefonu linija, kurioje VMI specialistai atsakys į specifinius klausimus apie jūsų situaciją.
Nepamirškite, kad mokesčių mokėjimas ir deklaravimas yra tiesiogiai susiję su valstybės finansine gerove. Skaidrus pajamų deklaravimas užtikrina socialines garantijas, finansuoja viešąsias paslaugas ir prisideda prie bendros šalies pažangos. Teisingai ir laiku atlikta pareiga suteikia ramybę ir apsaugo nuo nereikalingų finansinių nuostolių ateityje.
