Kiekvieną rudenį, vos tik atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo ligų sezonui, visuomenėje užverda diskusijos apie skiepus. Daugeliui kyla natūralus klausimas, kodėl vienomis ligomis persergama kartą gyvenime ir įgyjamas ilgalaikis imunitetas, o štai nuo gripo tenka skiepytis kiekvienais metais iš naujo. Gydytojai ir epidemiologai pastebi, kad gripo virusas neretai nuvertinamas, klaidingai tapatinamas su paprastu peršalimu, nors iš tiesų tai yra klastinga, greitai mutuojanti infekcija, galinti sukelti itin sunkias komplikacijas. Būtent dėl šios priežasties medicinos bendruomenė nuolat pabrėžia kasmetinės vakcinacijos svarbą. Nors kai kam gali atrodyti, kad kasmetinis vizitas į skiepų kabinetą yra perteklinė priemonė, mokslo ir ilgametės medicinos praktikos duomenys rodo ką kita. Specialistai sutartinai tvirtina, kad reguliarus imuniteto atnaujinimas yra efektyviausias būdas apsaugoti ne tik save, bet ir pažeidžiamiausius visuomenės narius nuo ilgo nedarbingumo, hospitalizacijos ar net tragiškų pasekmių.
Kodėl gripo virusas reikalauja ypatingo dėmesio kiekvieną sezoną?
Pagrindinė priežastis, kodėl gripo vakcina turi būti atnaujinama kasmet, yra nuolatinė viruso mutacija. Gripo virusai, ypač A tipo, pasižymi unikalia savybe nuolat keisti savo paviršiaus baltymus. Šis procesas moksliškai vadinamas antigeniniu driftu (angl. antigenic drift). Dėl šių nedidelių, bet labai reikšmingų pokyčių mūsų imuninė sistema, kuri praėjusiais metais galbūt sėkmingai kovojo su virusu ar gavo informaciją iš skiepo, naujojo sezono viruso tiesiog neatpažįsta kaip grėsmės arba atpažįsta jį per vėlai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) veikia kaip pasaulinis gripo stebėsenos centras. Visus metus mokslininkai analizuoja epidemiologinius duomenis iš skirtingų pusrutulių. Kai Šiaurės pusrutulyje siaučia vasara, Pietų pusrutulyje prasideda žiema ir pagrindinis sergamumo gripu sezonas. Remiantis ten cirkuliuojančiais virusų štamais, ekspertai atidžiai prognozuoja, kokios viruso atmainos bus labiausiai paplitusios mūsų regione ateinantį rudenį ir žiemą. Būtent pagal šias prognozes farmacijos kompanijos gamina naujo sezono vakcinas. Todėl praėjusių metų skiepas, net jei jūsų organizme dar liko dalis antikūnų, šiais metais greičiausiai bus mažai veiksmingas, nes virusas jau spėjo smarkiai pasikeisti.
Kam skiepas nuo gripo yra absoliučiai būtinas?
Nors skiepytis rekomenduojama visiems vyresniems nei šešių mėnesių amžiaus asmenims, egzistuoja tam tikros rizikos grupės, kurioms gripas yra ne šiaip kelių dienų diskomfortas ar prarastas darbingumas, bet tiesioginė grėsmė gyvybei. Šiems žmonėms valstybė dažniausiai kompensuoja skiepų išlaidas, nes vakcinacijos teikiama apsauga gerokai nusveria bet kokią riziką. Medikai primygtinai reikalauja, kad šių grupių atstovai nedelstų ir apsilankytų pas savo šeimos gydytoją vos tik pasirodžius naujo sezono vakcinoms.
Rizikos grupės, kurioms privalu skiepytis
- Senjorai (65 metų ir vyresni asmenys). Su amžiumi imuninė sistema natūraliai silpsta ir praranda gebėjimą greitai reaguoti į patogenus. Vyresnio amžiaus žmonėms gripas labai dažnai komplikuojasi sunkiais ir sunkiai gydomais plaučių uždegimais, lėtinių ligų paūmėjimu, gali sukelti širdies nepakankamumą ar net insultą. Laiku atlikta vakcinacija reikšmingai sumažina šių kritinių būklių riziką.
- Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Tai apima žmones, turinčius širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, sergančius astma, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), pirmo bei antro tipo diabetu, inkstų nepakankamumu ar turinčius imunosupresinių būklių. Gripas sukelia milžinišką stresą visam organizmui, todėl esamos lėtinės ligos gali staiga dekompensuotis ir tapti nevaldomos.
- Nėščios moterys. Nėštumo metu moters imuninė sistema veikia kiek kitaip tam, kad neatmestų vaisiaus, be to, padidėja krūvis širdžiai ir plaučiams. Gripas nėštumo metu kelia didelę riziką tiek motinos sveikatai, tiek vaisiaus vystymuisi (pakilusi temperatūra gali išprovokuoti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus apsigimimus). Ypač svarbu tai, kad pasiskiepijusi motina perduoda susidariusius antikūnus kūdikiui, taip apsaugodama jį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kai mažylio dar negalima skiepyti jokiais gripo skiepais.
- Sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigų darbuotojai. Medikai, slaugytojai, vaistininkai ir visas aptarnaujantis personalas kasdien tiesiogiai susiduria su milžinišku srautu sergančiųjų. Skiepai apsaugo juos pačius nuo išsekimo ir ligų, o svarbiausia – užkerta kelią netyčiniam viruso perdavimui pažeidžiamiems ir sunkiems ligoniams, esantiems ligoninėse.
- Mažamečiai vaikai. Vaikų imunitetas dar tik formuojasi ir mokosi atpažinti aplinkoje esančius virusus. Dėl dažno buvimo dideliuose kolektyvuose (darželiuose, mokyklose) vaikai imliai suserga patys ir tampa pagrindiniais viruso platintojais šeimose, parnešdami jį tėvams ir seneliams. Skiepijant vaikus efektyviai stabdoma viruso plitimo grandinė visoje visuomenėje.
Kokią naudą kasmetinis skiepijimasis atneša sveikiems suaugusiems?
Jauni, sportuojantys ir jokiais lėtiniais susirgimais nesiskundžiantys suaugusieji labai dažnai mano, kad jų stiprus imunitetas be vargo susidoros su bet kokia žiemos infekcija. Iš dalies tai tiesa – jaunas ir sveikas organizmas dažniausiai pats įveikia ligą. Tačiau specialistai ragina negalvoti vien tik apie išgyvenamumą ir atkreipti dėmesį į kelis esminius faktorius. Pirmiausia, gripas yra itin sekinanti ir agresyvi liga. Tai reiškia staigų ir labai aukštą temperatūros pakilimą (dažnai virš 39 laipsnių), stiprų, sunkiai pakeliamą raumenų ir kaulų laužymą, akių obuolių skausmą, galvos skausmą ir paralyžiuojantį bendrą silpnumą. Net ir atletiškas žmogus tampa visiškai nedarbingas mažiausiai savaitei, o pilnas jėgų atstatymas bei darbingumo sugrįžimas gali užtrukti dar tris ar keturias savaites. Asmeninio komforto ir finansiniu požiūriu, viena neskausminga injekcija padeda išvengti prarastų darbo dienų, sugadintų atostogų planų ir didelių išlaidų simptominiams vaistams.
Dar svarbiau yra suprasti bandos imuniteto (arba kolektyvinio imuniteto) koncepcijos svarbą. Net jei jūs persirgsite ganėtinai lengvai ar net asimptomiškai, būdami nešiotojais galite pražūtingai užkrėsti asmenį, kurio imuninė sistema nėra pajėgi atsilaikyti. Tai gali būti jūsų senyvo amžiaus tėvai, imunosupresantus vartojantis kolega, ar laiptinėje sutikta kaimynė su naujagimiu. Aktyviai skiepydamiesi sveiki suaugusieji sukuria tam tikrą apsauginį barjerą visuomenėje, kuris lėtina viruso migraciją ir patikimai saugo tuos, kurie skiepytis negali dėl amžiaus ar specifinių medicininių kontraindikacijų.
Kaip veikia gripo vakcina ir kada geriausia suplanuoti vizitą?
Daugumos šiuolaikinių gripo vakcinų sudėtyje yra inaktyvuotų (negyvų) viruso dalių arba tik pavienių jo paviršiaus baltymų. Šie komponentai yra visiškai nekenksmingi ir negali sukelti pačios gripo ligos, tačiau jų struktūros pakanka, kad mūsų organizmo sargyba suveiktų. Po skiepo imuninės ląstelės, tarsi karinėse pratybose, išanalizuoja pavojaus signalą ir pradeda intensyviai gaminti antikūnus – specializuotus ginklus, kurie tiksliai atpažįsta ir neutralizuoja tikrąjį virusą jam dar nespėjus pasidauginti ir pakenkti ląstelėms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis pasiruošimo procesas reikalauja laiko ir neįvyksta stebuklingai per vieną naktį. Pilnaverčiam ir tvirtam imunitetui susiformuoti prireikia maždaug dviejų savaičių.
Dėl šio būtino laiko tarpo medikai ir visuomenės sveikatos specialistai vieningai sutaria, kad optimaliausias ir logiškiausias laikas skiepytis yra rudens pradžia bei vidurys – rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiai. Taip organizmas ramiai spėja „pasitreniruoti” ir pasiruošti iki to laiko, kai sergamumas pasiekia piką, kuris mūsų klimato zonoje paprastai stebimas sausio–vasario mėnesiais. Nepaisant to, jei dėl kažkokių priežasčių nespėjote pasiskiepyti rudenį, tikrai verta tai padaryti ir žiemą. Net ir vasario mėnesį gautas skiepas suteiks apsaugą pavasariniam ligos ciklui, kol virusas tebecirkuliuoja bendruomenėje.
Dažniausi mitai, trukdantys priimti teisingą sprendimą
Nors gyvename informacinių technologijų ir mokslo amžiuje, viešojoje erdvėje vis dar sklando begalė dezinformacijos ir nepagrįstų mitų, susijusių su vakcinomis nuo gripo. Vienas iš populiariausių ir gajausių įsitikinimų skamba taip: „Vos tik pasiskiepijau, iškart po poros dienų sunkiai susirgau pačiu gripu”. Mediciniškai ir biologiškai inaktyvuota vakcina negali užkrėsti. Tokie sutapimai dažniausiai įvyksta dėl dviejų priežasčių. Pirma, po skiepo gali atsirasti natūrali, nestipri imuninė reakcija, pasireiškianti subfebrilia (nedidele) temperatūra, lengvu kaulų laužymu ar nuovargiu, kuri praeina per 1-2 dienas. Antra, rudens sezonu aplinkoje cirkuliuoja šimtai kitų peršalimą sukeliančių rinovirusų ir adenovirusų, kuriais žmogus galėjo užsikrėsti atėjęs į polikliniką, arba užsikrėtė tikruoju gripu dar nespėjus susidaryti pilnai dviejų savaičių apsaugai.
Kitas dažnai išsilavinusių žmonių tarpe pasitaikantis mitas: „Aš gyvenu labai sveikai, grūdinuosi, geriu daug vitaminų, todėl skiepo man nereikia”. Neabejotinai, pilnavertė mityba, nuolatinis fizinis aktyvumas gryname ore ir vitaminų (ypač C, D bei cinko) atsargų palaikymas yra sveikintini ir kritiškai svarbūs organizmo tvirtumui. Tačiau bendras stiprus imunitetas neturi jokios „išankstinės atminties” apie naują, smarkiai mutavusį gripo virusą. Gripo patogenas yra labai klastingas ir agresyvus, galintis pergudrauti net ir puikiai veikiančią nespecifinę imuninę sistemą. Vakcina suteikia būtent tą unikalų, snaiperiškai tikslų atsaką konkrečiai grėsmei, kurio tiesiog neįmanoma susikurti geriant arbatas, valgant česnaką ar maudantis lediniame vandenyje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie gripo vakcinas
Ar galima ir saugu skiepytis nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito pas gydytoją metu?
Taip, tai ne tik saugu, bet ir labai rekomenduojama. Tiek Lietuvos, tiek tarptautinių sveikatos organizacijų atlikti klinikiniai tyrimai aiškiai patvirtina, kad skiepytis nuo abiejų šių klastingų ligų to paties vizito metu yra visiškai efektyvu ir nepadidina šalutinių poveikių rizikos. Standartinė praktika yra suleisti šias vakcinas į skirtingų rankų žastų raumenis. Tai labai patogus sprendimas, nes pacientui sutaupomas laikas, mažinamas vizitų į gydymo įstaigas skaičius ir vienu metu įgyjama maksimali įmanoma apsauga prieš dvi pavojingiausias šaltojo sezono kvėpavimo takų infekcijas.
Koks yra tikrasis gripo vakcinos efektyvumas? Ar ji gali garantuoti 100 procentų apsaugą nuo ligos?
Medicinoje absoliučių garantijų nebūna, todėl nė viena vakcina pasaulyje negarantuoja 100 procentų apsaugos nuo užsikrėtimo faktu. Gripo vakcinos efektyvumas kasmet svyruoja, priklausomai nuo to, kaip tiksliai mokslininkams pavyko atspėti mutavusias ir realiai cirkuliuojančias atmainas, bei nuo paties žmogaus imuninės sistemos individualaus atsako. Remiantis statistika, efektyvumas užkertant kelią pačiam susirgimui paprastai siekia nuo 40 iki 60 procentų. Tačiau medikai pabrėžia vieną kritiškai svarbų dalyką: pagrindinis vakcinos tikslas nėra šimtaprocentinis slogos ar kosulio išvengimas. Tikrasis tikslas yra apsaugoti nuo sunkių, sudėtingų formų, reanimacijos, daugybinių komplikacijų ir mirties. Skiepyti asmenys, net ir susirgę, ligą perneša žymiai lengviau, išvengia plaučių uždegimo ir pasveiksta daug greičiau.
Ar dažnai pasitaiko sunkių ar pavojingų šalutinių poveikių po skiepo injekcijos?
Sunkūs, gyvybei pavojingi šalutiniai poveikiai, tokie kaip anafilaksinis šokas (staigi ir labai stipri alerginė reakcija), yra ypač reti – literatūroje nurodoma, kad jie pasitaiko rečiau nei vienam iš milijono skiepijamų asmenų. Dažniausiai pacientų patiriami poveikiai yra tik vietiniai: trumpalaikis paraudimas, nedidelis patinimas, šilumos jausmas ir jautrumas ar skausmas dūrio vietoje. Šie simptomai praeina patys savaime be jokio gydymo per vieną ar kelias dienas. Prieš skiepijantis visada privaloma informuoti savo gydytoją ar slaugytoją apie turimas sunkias alergijas, ypatingai kiaušinio baltymui, jei tokia buvo nustatyta, nors moderniausios vakcinų gamybos technologijos šią riziką yra sumažinusios iki minimalios ribos.
Nuo kokio amžiaus ir kaip tiksliai skiepijami patys mažiausi vaikai?
Pagal oficialias pediatrijos gaires, vaikus galima ir patartina skiepyti jau nuo 6 mėnesių amžiaus. Kalbant apie specifiką, vaikams nuo 6 mėnesių iki 8 metų amžiaus, kurie niekada anksčiau gyvenime nebuvo skiepyti nuo gripo ir juo nesirgo, pirmaisiais skiepijimo metais rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Tarp šių dozių turi būti išlaikoma mažiausiai keturių savaičių pertrauka – tai būtina, kad nesubrendusi imuninė sistema suformuotų adekvatų ir ilgalaikį atsaką. Vyresniems nei 8 metų vaikams, lygiai taip pat kaip ir suaugusiems, pilnai pakanka vos vienos dozės per sezoną. Verta paminėti, kad kai kuriose medicinos įstaigose vaikams gali būti prieinamos ir specialios, į nosies ertmę purškiamos gripo vakcinos, kurios tampa puikia alternatyva tiems mažyliams, kurie paniškai bijo adatų ir injekcijų.
Papildomi veiksmai kompleksinei sveikatos apsaugai šaltuoju periodu
Nors skiepai neabejotinai atlieka patį svarbiausią ir esminį vaidmenį formuojant mūsų atsparumą specifiniam gripo virusui, tai jokiu būdu neturėtų tapti vienintele prevencine priemone, kuria aklai pasikliaujame rūpindamiesi savo asmenine ir artimųjų sveikata. Norint maksimaliai sumažinti riziką susirgti ne tik gripu, bet ir dešimtimis kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų rudens bei žiemos mėnesiais, be galo svarbu laikytis kompleksinio požiūrio, logiškai integruojančio asmeninę higieną, teisingą gyvenimo būdą ir supančios aplinkos kontrolę.
Vienas pačių svarbiausių, bet dažnai pamirštamų kasdienių įpročių, apie kurį epidemiologai nepavargsta priminti – tai nuolatinis, reguliarus ir kruopštus rankų plovimas. Virusai, išsiskyrę į aplinką, nusėda ant paviršių, nuo kurių labai lengvai patenka į organizmą, kai mes nešvariomis rankomis nesąmoningai paliečiame akis, nosies gleivinę ar burną. Naudojant paprastą muilą ir šiltą tekantį vandenį bei trinant rankas bent 20–30 sekundžių, drastiškai sumažinamas patogenų kiekis ant odos. Jei esate viešajame transporte ar parduotuvėje ir nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama visada su savimi turėti ir naudoti alkoholio pagrindu pagamintą dezinfekcinį skystį. Taip pat nepaprastai svarbus faktorius yra patalpų oras. Uždaros, šiltos ir prastai ventiliuojamos erdvės, kuriose kasdien ilgą laiką būna daug žmonių, tampa idealia terpe virusų aerozoliams kauptis ir plisti. Trumpi, bet labai intensyvūs patalpų vėdinimo seansai, plačiai atveriant langus bent kelioms minutėms kelis kartus per dieną, tiesiog išplauna virusų koncentraciją iš oro.
- Kokybiškas ir gilus miegas. Medicininiai tyrimai neginčijamai įrodo, kad žmonės, reguliariai miegantys mažiau nei septynias valandas per parą, yra net kelis kartus imlesni kvėpavimo takų infekcijoms nei tie, kurių miego trukmė siekia aštuonias ir daugiau valandų. Būtent giliojo miego fazės metu žmogaus organizmas gamina citokinus – specialius apsauginius baltymus, kurie aktyviai kovoja su infekcijomis ir mažina vidinius uždegimus.
- Kasdienio streso valdymas. Ilgalaikis, chroniškas emocinis ir psichologinis stresas priverčia organizmą nuolat išskirti hormoną kortizolį. Padidėjęs jo kiekis ilgainiui tiesiog slopina ir blokuoja imuninės sistemos pajėgumą operatyviai bei stipriai reaguoti į įsibrovėlius. Lengvas fizinis aktyvumas gryname ore, meditacijos praktikos, kvėpavimo pratimai ar net paprasčiausias laikas su mėgstama knyga labai efektyviai padeda sureguliuoti streso ir įtampos lygį.
- Subalansuota, spalvota mityba ir pakankamas skysčių kiekis. Nuolatinis drėkinimas, vartojant švarų vandenį, šiltus sultinius ir žolelių arbatas, užtikrina, kad kvėpavimo takų gleivinė (mūsų pirmoji gynybos linija) išliktų drėgna, vientisa ir gausi apsauginių gleivių. Išsausėjusi nuo radiatorių šilumos nosies gleivinė atsiveria mikroįtrūkimais, per kuriuos virusai kur kas greičiau ir lengviau patenka į kraujotaką. Mitybos racionas, praturtintas šviežiomis ar raugintomis daržovėmis, antioksidantais iš uogų ir geraisiais riebalais iš žuvies bei riešutų, ląsteles aprūpina tomis bazinėmis statybinėmis medžiagomis, iš kurių vėliau formuojamas mūsų atsparumas.
Asmeninės sveikatos ir atsparumo ugdymas neprasideda ir nesibaigia vien tik gydytojo kabinete – tai reikalauja kasdienio mūsų pačių sąmoningumo ir ilgalaikės atsakomybės. Natūraliai įtraukus šiuos paprastus, bet moksliškai pagrįstus įpročius į savo kasdienę rutiną ir sustiprinus fundamentalią bazinę apsaugą laiku atlikta kasmetine vakcinacija, atšiaurus ir permainingas šaltasis metų laikas gali tapti ne nuolatinio nerimo ir sirgimo, o produktyvaus bei pilnavertiško gyvenimo periodu. Net ir tuo atveju, jeigu žiemą neišvengiamai tenka akis į akį susidurti su agresyviais virusiniais patogenais, visapusiškai paruoštas, pailsėjęs ir imunologinę informaciją po skiepo turintis organizmas sugeba su šiomis grėsmėmis susidoroti pastebimai greičiau, gerokai lengviau ir be jokių neigiamų liekamųjų pasekmių, leisdamas mums ir mūsų šeimos nariams greitai sugrįžti prie sau įprasto, energingo gyvenimo ritmo.
