Pavasario šiluma ir drėgmė pabudina gamtą, o kartu su ja atgyja ir vieni pavojingiausių mūsų miškų, parkų bei pievų gyventojų – erkės. Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių žmonių patiria erkių įkandimus, kurie neretai sukelia didžiulį nerimą, baimę ir net paniką. Daugelis, pastebėję į odą įsisiurbusį kraujasiurbį, skuba griebtis internete rastų liaudiškų priemonių arba, dar blogiau, reikalauja neatidėliotinų kraujo tyrimų tą pačią ar kitą dieną po įkandimo. Gydytojai infektologai ir šeimos gydytojai nuolat pabrėžia, kad skuboti, neapgalvoti ir netaisyklingi veiksmai gali padaryti kur kas daugiau žalos nei pati erkė. Norint apsaugoti savo ir savo artimųjų sveikatą, būtina žinoti, kaip iš tiesų reikia elgtis po šio nemalonaus incidento, kokių veiksmų griežtai vengti ir kada yra tinkamiausias laikas atlikti laboratorinius tyrimus dėl erkių platinamų ligų. Teisingas situacijos vertinimas leidžia ne tik išvengti beprasmių išlaidų skubotiems tyrimams, bet ir laiku pastebėti pavojingus ligų simptomus bei sėkmingai išgydyti galimas infekcijas.
Kodėl erkių įkandimai reikalauja ypatingo atidumo?
Mūsų regione erkės yra pagrindinės dviejų itin sunkių ir klastingų ligų platintojos – tai Laimo liga (boreliozė) ir erkinis encefalitas. Šios ligos iš esmės skiriasi savo kilme, eiga, gydymo būdais ir pasekmėmis organizmui, todėl supratimas apie jas yra pirmasis žingsnis link teisingos sveikatos priežiūros.
Erkinis encefalitas yra sunki virusinė infekcija, kuri pažeidžia galvos ir nugaros smegenis bei jų dangalus. Šio viruso erkė perduoda žmogui vos per kelias minutes nuo įsisiurbimo, nes virusas kaupiasi erkės seilių liaukose. Erkinis encefalitas dažnai pasireiškia dvejomis bangomis: iš pradžių atsiranda į gripą panašūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai, kurie vėliau pradingsta. Po trumpos pertraukos liga smogia su nauja jėga, sukeldama neurologinius pažeidimus, galinčius palikti ilgalaikes pasekmes ar net baigtis neįgalumu. Specifinio gydymo nuo šios ligos nėra, taikomas tik simptominis gydymas, todėl pati efektyviausia apsaugos priemonė lieka prevencinė vakcinacija.
Laimo liga, priešingai nei erkinis encefalitas, yra bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia genties bakterijos. Šios bakterijos gyvena erkės žarnyne. Kad erkė perduotų šią bakteriją žmogui, ji turi būti įsisiurbusi gan ilgą laiką – dažniausiai nuo 24 iki 48 valandų. Todėl greitas ir taisyklingas erkės pašalinimas gali apsaugoti nuo užsikrėtimo Laimo liga. Laiku diagnozuota boreliozė yra sėkmingai ir pilnai išgydoma antibiotikais, tačiau ignoruojama gali išplisti į sąnarius, širdį ir nervų sistemą, sukeldama lėtinius sveikatos sutrikimus.
Dažniausiai daromos klaidos po erkės įkandimo: ko vengti?
Gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai kasmet susiduria su pacientais, kurie dėl nežinojimo padaro klaidų, apsunkinančių ligų prevenciją. Štai kelios pagrindinės praktikos, kurių privaloma atsikratyti.
Liaudiškų priemonių, ypač aliejaus, naudojimas
Vienas seniausių ir pavojingiausių mitų yra tas, kad įsisiurbusią erkę reikia gausiai patepti aliejumi, sviestu, laku ar spiritu, tikintis, kad ji uždus ir pati iškris. Tai yra didžiulė klaida. Erkė kvėpuoja per pilvelyje esančias angas, todėl užpilta riebalais ji iš tiesų pradeda dusti. Tačiau dūstanti erkė patiria stresą ir spazmus, dėl kurių ji atpila savo žarnyno turinį atgal į žmogaus kraujotaką. Kadangi būtent erkės žarnyne slepiasi Laimo ligą sukeliančios bakterijos, toks veiksmas drastiškai padidina riziką užsikrėsti šia liga.
Netinkamas erkės traukimas, sukiojimas ir maigymas
Kita labai dažna klaida – erkės sukiojimas traukiant, jos pilvelio spaudimas pirštais ar bandymas ją iškrapštyti adata. Sukiojant erkę, labai didelė tikimybė nulaužti jos galvutę, kuri liks odoje ir gali sukelti antrinę bakterinę infekciją ar pūliavimą. Be to, stipriai suspaudus erkės pilvelį, į žmogaus organizmą tiesiogiai įšvirkščiamos visos erkės kūne esančios bakterijos ir virusai. Erkę reikia traukti tiksliai ir ramiai, vengiant bet kokio jos kūno traumavimo.
Skubėjimas atlikti kraujo tyrimus pirmosiomis dienomis
Pati dažniausia medicininė klaida, kainuojanti pacientams daug pinigų ir nervų, yra kraujo tyrimų darymas praėjus vos kelioms dienoms po įkandimo. Žmogaus imuninei sistemai reikia laiko, kad atpažintų infekciją ir pradėtų gaminti specifinius antikūnus, kuriuos galėtų užfiksuoti laboratorinė įranga. Ankstyvi tyrimai visada bus neigiami, net jei žmogus ir yra užsikrėtęs, todėl jie suteikia melagingą ramybės jausmą.
Kada iš tiesų tikslinga tirtis dėl erkių platinamų ligų?
Gydytojai pataria vadovautis griežtomis laiko gairėmis, kurios paremtos imunologiniais mūsų organizmo procesais. Kraujo tyrimai turi būti atliekami laiku, kad jų rezultatai būtų kliniškai reikšmingi.
Laimo ligos tyrimų laikas ir vizualinis stebėjimas
Patikimiausias Laimo ligos simptomas ankstyvojoje stadijoje yra migruojanti eritema – besiplečianti raudona dėmė aplink įkandimo vietą, kurios skersmuo pasiekia 5 centimetrus ir daugiau. Ji dažniausiai atsiranda praėjus nuo kelių dienų iki kelių savaičių po įkandimo. Jei pastebite tokį raudonumą, jokių kraujo tyrimų daryti nereikia. Gydytojas diagnozuoja Laimo ligą remdamasis klinikiniu vaizdu (eritema) ir iškart skiria gydymą antibiotikais.
Kraujo tyrimai dėl Laimo ligos (ieškant IgM ir IgG klasės antikūnų) atliekami tik tada, kai bėrimo nėra, bet po 3-4 savaičių atsiranda kiti neraminantys simptomai: nepaaiškinamas nuovargis, sąnarių tinimas ir skausmas, neurologiniai sutrikimai. Atlikus tyrimą anksčiau nei po 3 savaičių, IgM antikūnų lygis gali būti dar nepakankamas diagnozei patvirtinti.
Erkinio encefalito diagnostika
Jei po erkės įkandimo prabėgus 1-2 savaitėms pajuntate karščiavimą, kaulų laužymą, stiprų galvos skausmą ar silpnumą, privalote nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Erkinio encefalito diagnozei patvirtinti imamas kraujas ieškant specifinių šio viruso antikūnų (IgM ir IgG). Šiuos tyrimus tikslingiausia atlikti praėjus maždaug 2-4 savaitėms po erkės įsisiurbimo arba prasidėjus pirmajai karščiavimo bangai.
Kaip teisingai pašalinti įsisiurbusią erkę?
Norint sumažinti infekcijų riziką, svarbu veikti greitai, bet taisyklingai. Neturint galimybės skubiai atvykti į medicinos įstaigą, erkę reikėtų išsitraukti patiems, vadovaujantis šiais žingsniais:
- Dezinfekuokite įkandimo vietą: Prieš procedūrą nuvalykite odą aplink erkę spiritine servetėle arba nuplaukite vandeniu su muilu.
- Naudokite tinkamą įrankį: Geriausia naudoti specialius vaistinėse parduodamus erkių traukiklius arba pincetą plonais, smailiais galais.
- Suimkite erkę kuo arčiau odos: Pasistenkite sučiupti erkę už jos galvutės, kuria ji įsitvirtinusi odoje, o ne už prisisiurbusio pilvelio.
- Traukite tiesiai ir tolygiai: Lėtai, be trūkčiojimų ir nesukiodami traukite erkę statmenai odos paviršiui į viršų, kol ji atitrūks.
- Pakartotinai dezinfekuokite: Ištraukus erkę, žaizdelę vėl kruopščiai nuplaukite dezinfekciniu skysčiu. Nusiplaukite rankas.
Jei odoje liko erkės galvutė (atrodo kaip mažas juodas taškelis), nepanikuokite. Organizmas ilgainiui ją pašalins pats, kaip paprastą rakštį. Pagrindinį pavojų kelia erkės pilvelyje esantys skysčiai, o pašalinus pilvelį, infekcijos rizika drastiškai sumažėja.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie erkių įkandimus
Ar reikia ištrauktą erkę vežti į laboratoriją ištyrimui?
Gydytojai ir Pasaulio sveikatos organizacija nerekomenduoja tirti pačios erkės. Net jei laboratorija nustatys, kad erkė buvo infekuota Laimo ligos bakterijomis, tai nereiškia, kad ji spėjo tas bakterijas perduoti jums. Gydymas skiriamas remiantis paciento simptomais ir jo kraujo tyrimais, o ne erkės tyrimo rezultatais. Erkės tyrimas dažnai tik sukelia bereikalingą stresą.
Kiek laiko po įkandimo reikia stebėti savo sveikatą?
Inkubacinis laikotarpis erkių platinamoms ligoms gali skirtis, tačiau bendra taisyklė yra stebėti savo savijautą ir įkandimo vietą 30 dienų (vieną mėnesį). Jei per šį laiką neatsirado raudonos besiplečiančios dėmės, karščiavimo ar neurologinių simptomų, greičiausiai užsikrėtimo išvengėte.
Ką daryti, jei įkandimo vieta šiek tiek paraudo ir niešti jau kitą dieną?
Nedidelis (1-2 cm) paraudimas, patinimas ir niežulys pirmosiomis dienomis yra normali alerginė reakcija į erkės seiles bei fizinį odos pažeidimą. Laimo ligai būdinga eritema atsiranda vėliau (dažniausiai po savaitės) ir palaipsniui plečiasi į išorę, dažnai įgaudama žiedo formą su šviesesniu centru.
Ar persirgus Laimo liga įgaunamas imunitetas visam gyvenimui?
Ne, persirgus Laimo liga ilgalaikis imunitetas nesusidaro. Tai reiškia, kad kitą kartą įkandus infekuotai erkei, galima susirgti borelioze pakartotinai. Skiepų nuo Laimo ligos šiuo metu taip pat nėra.
Ar pasiskiepijus nuo erkinio encefalito galima jaustis visiškai saugiam?
Vakcina nuo erkinio encefalito yra itin efektyvi (siekia iki 99% apsaugą), tačiau ji saugo tik nuo šios vienos konkrečios virusinės ligos. Vakcina neapsaugo nuo Laimo ligos, erlichiozės ar babeziozės, todėl net ir pasiskiepijus, po buvimo gamtoje būtina apžiūrėti kūną ir saugotis erkių.
Profilaktikos priemonės ir atsakingas elgesys gamtoje
Nors erkių išvengti visiškai neįmanoma, tinkamas pasiruošimas leidžia šią riziką sumažinti iki minimumo. Planuojant išvyką į mišką ar ilgesnį pasivaikščiojimą aukštoje žolėje, svarbu apgalvoti savo aprangą. Rekomenduojama rinktis šviesius, ilgus drabužius – ant šviesaus audinio ropojanti tamsi erkė bus pastebėta kur kas greičiau. Kelnių galus vertėtų susikišti į kojines arba batus, o viršutinės drabužių dalies apykaklė ir rankogaliai turėtų būti kuo glaudžiau prigludę prie kūno. Kadangi erkės dažniausiai tyko ant žolės stiebelių ir žemų krūmų (iki 1-1.5 metro aukščio), jos prikimba prie žmogaus kojų ar drabužių ir tada lėtai ropoja į viršų ieškodamos plonesnės, drėgnesnės odos (kirkšnių, pažastų, paausių, pakinklių).
Specialūs repelentai, atbaidantys erkes, taip pat yra veiksminga apsaugos priemonė. Perkant tokius purškalus, būtina atkreipti dėmesį į sudėtį – efektyviausi yra tie preparatai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos DEET arba ikaridino (Icaridin). Repelentais reikėtų purkšti atviras kūno vietas bei drabužius, tačiau atsiminkite, kad jų poveikis nėra amžinas ir procedūrą reikia kartoti pagal gamintojo nurodymus etiketėje.
Grįžus iš gamtos, nepakanka vien nusivilkti drabužių. Erkės gali slėptis audinio raukšlėse, todėl drabužius rekomenduojama nedelsiant išskalbti aukštoje temperatūroje arba išdžiovinti elektrinėje džiovyklėje, nes sausas karštis joms yra mirtinas. Kūno apžiūra prieš veidrodį turėtų tapti privalomu įpročiu po kiekvieno pasivaikščiojimo rizikingose zonose. Taip pat verta nusiprausti po dušu – tekantis vanduo gali nuplauti nespėjusias įsisiurbti erkes. Kuo didesnį dėmesį skirsite šiai rutinai, tuo mažesnė bus nemalonių staigmenų ir pavojaus sveikatai tikimybė.
