Planuojant atostogas egzotiniuose kraštuose, dažniausiai galvojame apie balto smėlio paplūdimius, džiunglių žygius, nardymą koraliniuose rifuose ir naujus kulinarinius atradimus. Tačiau tolimos kelionės į tropinio ir subtropinio klimato šalis slepia ir tam tikrus pavojus, apie kuriuos būtina pagalvoti dar gerokai prieš kraunantis lagaminus. Vienas iš didžiausių ir klastingiausių sveikatos pavojų keliautojams yra maliarija. Tai liga, kuri kasmet visame pasaulyje nusineša šimtus tūkstančių gyvybių, o ja užsikrėsti pakanka vos vieno nekalto uodo įkandimo. Tinkamas pasiruošimas, informacijos rinkimas ir kompleksinė profilaktika gali ne tik išgelbėti jūsų atostogas nuo visiško kracho, bet ir apsaugoti jūsų gyvybę. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šiuolaikiniame pasaulyje visos ligos lengvai pagydomos, maliarijos atveju geriausias ir efektyviausias vaistas yra prevencija. Todėl kiekvienas atsakingas keliautojas privalo žinoti pagrindinius apsaugos nuo šios infekcijos principus, vaistų vartojimo taisykles ir simptomus, kurių jokiu būdu negalima ignoruoti.
Kas yra maliarija ir kaip ja užsikrečiama?
Maliarija yra sunki, gyvybei pavojinga infekcinė liga, kurią sukelia kraujo parazitai, vadinami plazmodijais (Plasmodium). Šiuos parazitus žmogui perduoda užsikrėtusios Anopheles genties uodų patelės savo įkandimo metu. Uodui įkandus, parazitai su jo seilėmis patenka į žmogaus kraujotaką ir pirmiausia keliauja į kepenis, kur bręsta ir dauginasi. Po kurio laiko jie išsiveržia į kraują ir pradeda naikinti raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), kas sukelia staigius ir itin stiprius ligos priepuolius.
Žmogui pavojingiausios yra penkios plazmodijų rūšys, tačiau dažniausiai susiduriama su Plasmodium falciparum ir Plasmodium vivax. Būtent pirmoji rūšis yra pati agresyviausia ir sukelia sunkiausias, neretai mirtimi pasibaigiančias komplikacijas, pavyzdžiui, cerebrinę (smegenų) maliariją, kai pažeidžiama centrinė nervų sistema. Svarbu pabrėžti, kad maliarija nėra perduodama tiesioginio kontakto būdu nuo žmogaus žmogui, ja negalima užsikrėsti kosint, čiaudint ar liečiantis. Liga plinta tik per uodo įkandimą arba labai retais atvejais per kraują, pavyzdžiui, perpilant kraują ar naudojantis bendrais švirkštais.
Maliariją platinantys uodai yra aktyviausi nuo saulės laidos iki patekėjimo, t. y. vakare, naktį ir ankstyvą rytą. Tai esminis faktas, kurį keliautojai turi prisiminti planuodami savo vakarines pramogas lauke, naktinius žygius ar tiesiog vakarieniaudami atvirame ore.
Šalys ir regionai, kuriuose rizika didžiausia
Geografinis maliarijos paplitimas yra glaudžiai susijęs su klimato sąlygomis – šiluma, drėgme ir gausiais krituliais, kurie sukuria idealias sąlygas uodams veistis. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maliarijos rizika egzistuoja beveik 90-yje pasaulio valstybių. Planuojant maršrutą, būtina atidžiai išnagrinėti lankomos šalies epidemiologinę situaciją, nes rizika gali skirtis ne tik tarp skirtingų šalių, bet ir tos pačios šalies regionuose.
- Užsachario Afrika: Tai neabejotinai pavojingiausias regionas. Čia užregistruojama daugiau nei 90 proc. visų pasaulio maliarijos atvejų ir mirčių. Šalyse kaip Nigerija, Kenija, Tanzanija, Uganda ar Gana maliarijos rizika yra itin aukšta ir dažnai apima visą šalies teritoriją, įskaitant ir didžiuosius miestus.
- Pietryčių Azija: Tailando, Vietnamo, Kambodžos pasienio zonos, Mianmaras ir Indonezija (ypač Papua ir Maluku salos) yra padidintos rizikos zonos. Azijoje rizika dažniausiai kyla kaimo vietovėse, džiunglėse ir miškingose teritorijose, o didmiesčiuose ir populiariuose turistiniuose kurortuose ji yra minimali arba jos visai nėra.
- Pietų ir Centrinė Amerika: Amazonės baseino šalys (Brazilija, Peru, Kolumbija, Venesuela) taip pat pasižymi dideliu sergamumu. Keliaujant į džiungles ar atokius kaimus šiuose regionuose, profilaktika yra privaloma.
Svarbu žinoti, kad situacija keičiasi, todėl informaciją geriausia tikrinti likus maždaug mėnesiui iki kelionės patikimuose šaltiniuose, pavyzdžiui, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ar JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) interneto svetainėse.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Vienas klastingiausių maliarijos aspektų yra jos inkubacinis periodas. Nuo uodo įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo paprastai praeina nuo 7 iki 30 dienų, tačiau kai kuriais atvejais parazitai kepenyse gali „snaudėti“ net kelis mėnesius ar metus. Dėl šios priežasties keliautojai dažnai suserga jau grįžę namo ir pirminius simptomus supainioja su įprastu gripu ar peršalimu.
Klinikinis maliarijos vaizdas yra labai specifiškas. Jam būdingi cikliški priepuoliai, kurie susideda iš trijų fazių:
- Šaltkrėčio fazė: Pacientas staiga pajunta stiprų šaltį, pradeda drebėti, oda pabąla, lūpos pamėlynuoja. Šis etapas gali trukti nuo 15 minučių iki valandos.
- Karščiavimo fazė: Šaltkrėtį staigiai keičia labai aukšta temperatūra, kuri gali pakilti net iki 40–41°C. Žmogus jaučia stiprų galvos skausmą, raumenų maudimą, veidas parausta, gali atsirasti pykinimas ar vėmimas. Ši būklė trunka kelias valandas.
- Prakaitavimo fazė: Temperatūra staigiai krinta, pacientas gausiai prakaituoja, jaučia didžiulį silpnumą ir išsekimą. Dažniausiai po šios fazės ligonis giliai užmiega.
Jei po kelionės iš egzotinės šalies jums pakilo temperatūra, pajutote nepaaiškinamą nuovargį, galvos ar raumenų skausmus, privalote nedelsiant kreiptis į gydytoją ir būtinai paminėti, kad buvote išvykę į maliarijos rizikos zoną. Kiekviena uždelsta valanda susirgus pavojingiausia plazmodijaus forma gali kainuoti gyvybę.
Pasirengimas kelionei: nuo ko pradėti?
Pasirengimas kelionei į maliarijos endeminę zoną turėtų prasidėti likus bent 4–6 savaitėms iki skrydžio. Tai nėra tik viešbučių rezervacija ir maršruto sudarymas – tai visų pirma vizitas pas kelionių medicinos gydytoją arba infektologą.
Gydytojas įvertins jūsų kelionės maršrutą, lankomus regionus, kelionės trukmę, sezoną (lietoju ar sausuoju laikotarpiu) bei jūsų asmeninę sveikatos būklę (gretutines ligas, vartojamus vaistus, nėštumą). Remdamasis šiais duomenimis, specialistas parinks individualų ir patį efektyviausią apsaugos planą.
Reikėtų atminti, kad maliarijos prevencija yra kompleksinė. Ji susideda iš dviejų pagrindinių dalių: apsaugos nuo uodų įkandimų ir profilaktinių vaistų (chemoprofilaktikos) vartojimo. Nė vienas iš šių metodų atskirai negarantuoja 100 procentų apsaugos, tačiau naudojant juos kartu, rizika susirgti sumažinama iki minimumo.
Vaistai nuo maliarijos: chemoprofilaktika
Daugelis keliautojų klaidingai ieško „skiepų nuo maliarijos“. Skirtingai nei nuo geltonosios karštinės ar hepatito A, masiškai prieinamų ir visiems keliautojams skirtų vakcinų nuo maliarijos nėra. Todėl pagrindinis medicininis apsaugos būdas yra chemoprofilaktika – specialių antimaliarinių vaistų vartojimas.
Šie vaistai neužkerta kelio parazitui patekti į jūsų organizmą, jei jums įkanda užkrėstas uodas, tačiau jie sunaikina parazitus dar kraujyje ar kepenyse, neleisdami ligai progresuoti ir sukelti sunkių simptomų. Kad vaistai būtų veiksmingi, juos būtina vartoti griežtai pagal gydytojo nurodymus: pradėti dar prieš atvykstant į rizikos zoną, reguliariai vartoti būnant ten ir tęsti tam tikrą laiką grįžus iš kelionės.
Dažniausiai keliautojams skiriami šie preparatai:
- Atovakvonas ir proguanilis (dažnai žinomas komerciniu pavadinimu Malarone): Tai vienas populiariausių pasirinkimų dėl mažo šalutinio poveikio ir trumpo vartojimo kurso grįžus. Šį vaistą reikia pradėti gerti likus 1–2 dienoms iki atvykimo į zoną, gerti kasdien kelionės metu ir tęsti lygiai 7 dienas po išvykimo iš rizikos zonos.
- Dokciklinas: Tai antibiotikas, kuris efektyviai apsaugo nuo maliarijos. Jo privalumas – kaina, tačiau jis turi trūkumų. Vaistą reikia pradėti gerti prieš 1–2 dienas, vartoti kasdien visos kelionės metu ir net 4 savaites grįžus. Be to, doksiciklinas labai padidina odos jautrumą saulei (gali atsirasti nudegimų), o moterims gali sukelti makšties kandidozę.
- Meflokvinas: Šis vaistas patogus tuo, kad jį reikia gerti tik kartą per savaitę. Tačiau jį būtina pradėti vartoti bent 2–3 savaites prieš kelionę ir tęsti 4 savaites grįžus. Meflokvinas nerekomenduojamas žmonėms, turintiems psichiatrinių problemų, sergantiems depresija ar epilepsija, nes jis gali sukelti sunkius neurologinius ar psichologinius šalutinius poveikius, tokius kaip košmarai, nerimas ar haliucinacijos.
Svarbiausia taisyklė – jokiu būdu nenutraukti vaistų vartojimo anksčiau laiko, net jei grįžę namo jaučiatės puikiai. Nutraukus kursą per anksti, kepenyse pasislėpę parazitai gali atgyti ir sukelti ligą.
Apsauga nuo uodų įkandimų: fizinės ir cheminės priemonės
Nors vaistai yra itin svarbūs, geriausia apsauga nuo maliarijos yra išvengti uodo įkandimo. Tai ne tik apsaugos jus nuo maliarijos, bet ir nuo kitų uodų platinamų ligų, tokių kaip Dengė karštinė, Zikos virusas ar Čikungunija, nuo kurių chemoprofilaktika neapsaugo.
Cheminės priemonės – repelentai
Tinkamo repelento (uodus atbaidančios priemonės) pasirinkimas yra esminis žingsnis. Tropikuose „natūralūs“ purškalai su citrinžole ar arbatmedžio aliejumi nepadės. Rinkitės preparatus, kurių sudėtyje yra cheminės medžiagos DEET (N,N-dietil-meta-toluamidas). Optimaliausia DEET koncentracija keliaujant į maliarijos zonas yra nuo 20% iki 50%. Didesnė nei 50% koncentracija nesuteikia stipresnės apsaugos, ji tiesiog veikia ilgiau, tačiau gali dirginti odą.
Kitos efektyvios alternatyvos, jei esate alergiški DEET, yra repelentai su Ikaridinu (Icaridin/Picaridin) arba citrinakvapių eukaliptų aliejumi (PMD). Repelentą reikia purkšti ant visų atvirų kūno vietų. Svarbi taisyklė: jeigu dieną naudojate apsauginį kremą nuo saulės, pirmiausia tepkite kremą, palaukite apie 20 minučių, kol jis susigers, ir tik tada purkškite repelentą. Priešingu atveju apsaugos priemonės neutralizuos viena kitą.
Tinkama apranga
Saulei leidžiantis, kai Anopheles uodai tampa aktyviausi, jūsų apranga tampa pirmuoju fiziniu skydu. Rekomenduojama dėvėti šviesių spalvų (tamsios spalvos pritraukia vabzdžius) drabužius. Rinkitės ilgas kelnes, marškinius ilgomis rankovėmis ir uždarą avalynę. Uodai dažnai kanda į kulkšnis, todėl verta užsimauti ilgesnes kojines ir kelnių galus susikišti į jas.
Papildomai apsaugai keliautojai gali įsigyti drabužių, impregnuotų permetrinu – insekticidu, kuris ne atbaido, o žudo ant drabužio nutūpusius vabzdžius. Permetriną taip pat galima nusipirkti atskirai ir juo impregnuoti savo turimus drabužius bei kuprines dar prieš kelionę.
Apsauga naktį: tinkleliai ir kondicionieriai
Kadangi maliariniai uodai puola naktį, miego metu esate pažeidžiamiausi. Jeigu kambaryje yra oro kondicionierius, nakčiai jį įjunkite – uodai nemėgsta vėsaus, cirkuliuojančio oro, be to, kondicionieriai leidžia laikyti langus uždarytus. Jei miegate patalpoje, kurioje kondicionieriaus nėra arba langai neturi apsauginių tinklelių, miegoti po apsauginiu tinkleliu nuo uodų yra privaloma.
Geriausia naudoti tinklelius, impregnuotus insekticidais (pvz., permetrinu). Prieš guldami, atidžiai apžiūrėkite tinklelį – ar jame nėra skylių, ar jis tvirtai pakištas po čiužiniu. Net ir mažas plyšys uodui yra atviras kelias.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie maliarijos profilaktiką
Keliautojams dažnai kyla daugybė specifinių klausimų, todėl žemiau aptariame populiariausius iš jų, siekiant išsklaidyti mitus ir suteikti tikslią informaciją.
1. Ar egzistuoja skiepai nuo maliarijos keliautojams?
Ne. Šiuo metu pasaulyje yra sukurtos ir Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintos pirmosios maliarijos vakcinos (pavyzdžiui, RTS,S ir R21), tačiau jos yra skirtos tik endeminėse zonose (daugiausia Afrikoje) gyvenantiems vaikams, kurių mirtingumas nuo šios ligos yra didžiausias. Šios vakcinos neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos ir nėra skirtos trumpalaikiams keliautojams ar turistams. Turistų apsaugos pagrindas išlieka apsauga nuo įkandimų ir chemoprofilaktika.
2. Ar galiu keliauti į maliarijos rizikos zoną, jei laukiuosi?
Medicinos specialistai primygtinai rekomenduoja nėščioms moterims atidėti keliones į maliarijos endemines zonas. Nėštumo metu moters imuninė sistema yra silpnesnė, todėl rizika susirgti sunkia maliarijos forma smarkiai išauga. Užsikrėtus maliarija, kyla didžiulė persileidimo, priešlaikinio gimdymo, mažo naujagimio svorio ar net motinos mirties rizika. Be to, daugelio antimaliarinių vaistų negalima saugiai vartoti nėštumo metu. Jei kelionė yra neišvengiama, būtina ypatinga ir skubi konsultacija su aukščiausios kvalifikacijos kelionių medicinos ekspertu.
3. Kodėl vietiniai gyventojai neserga taip sunkiai kaip turistai, ir ar maliarija galima užsikrėsti nuo jų?
Vietiniai gyventojai, nuolat gyvenantys didelio sergamumo maliarija zonose (ypač Afrikoje), po daugybės uodų įkandimų ir persirgtų ligos epizodų per daugelį metų įgyja dalinį imunitetą. Jie vis tiek gali užsikrėsti ir sirgti, tačiau ligos eiga dažnai būna lengvesnė, kartais net besimptomė. Turistai, atvykstantys iš šalių, kuriose maliarijos nėra (pvz., Lietuvos), neturi jokio imuniteto šiam parazitui, todėl susirgę patiria itin sunkius ir gyvybei pavojingus simptomus. O kalbant apie užsikrėtimą – maliarija neperduodama tiesiogiai bendraujant su vietiniu žmogumi, valgant tą patį maistą ar geriant iš vienos stiklinės. Liga perduodama tik uodo pagalba.
4. Ar natūralios priemonės, pavyzdžiui, česnako valgymas arba vitamino B kompleksas, apsaugo nuo uodų?
Tai yra labai pavojingas mitas. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad česnako valgymas, alaus mielės, vitamino B1 vartojimas ar eteriniai aliejai apsaugotų žmogų nuo maliariją platinančių uodų. Pasikliaudami vien šiais liaudiškais metodais didelės rizikos šalyse, jūs tiesiogiai rizikuojate savo sveikata. Vieninteliai patikimi ir mokslo patvirtinti uodų atbaidymo būdai yra sintetiniai repelentai (DEET, Ikaridinas) ir fizinės kliūtys (tinkleliai, apranga).
5. Ką daryti, jei atostogų metu pamiršau išgerti profilaktinę tabletę?
Jei pamiršote išgerti dozę, išgerkite ją kuo greičiau, kai tik prisiminsite. Tačiau, jei jau atėjo laikas kitai dozei, jokiu būdu negerkite dviejų tablečių iš karto, siekiant „kompensuoti“ praleistąją. Tiesiog išgerkite įprastą dozę ir tęskite kursą pagal grafiką. Svarbu stengtis vaistus gerti tuo pačiu paros metu, idealiausia – po valgio, užgeriant dideliu kiekiu vandens, siekiant sumažinti skrandžio sudirginimo tikimybę ir užtikrinti maksimalų pasisavinimą.
